Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nebebus amžini: siūlo nustatyti kadencijų trukmę (0)

45 Ministrų Kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikiamiems struktūrinės reformos sveikatos srityje įstatymų pakeitimų projektams, kurių tikslas - didinti pacientams gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Optimizuojant dabartinį sveikatos priežiūros tinklą numatoma nustatyti skaidrų ir efektyvų jų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą įstaigų vadovų reputaciją.

Į sveikatinimo veiklos planavimą siūloma įtraukti regionus, juose steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Šiais projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtina nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įstaigų valdymą, siūloma įteisinti naują kolegialų valdymo organą - valdybą - ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalėtų būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Taip pat siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

Taip pat siūloma nustatyti, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.

Įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Nuostatos dėl vadovų ir jų komandos kadencijų bei skaidrumo negaliotų tik Krašto apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esančioms įstaigoms.

Taip pat siūloma įteisinti galimybę sustabdyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimą vadovaujančiajam darbuotojui, kai jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, parreikšti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Siūlomos kurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos turėtų teikti siūlymus SAM, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

Dar viena naujovė - siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo Sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis.

Su kitomis įstaigomis sudaromos būtų tuomet, jei tinkle esančios įstaigos pagal suplanuotą paslaugų mastą šių paslaugų negali užtikrinti. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė.

Siūloma, kad šios naujovės įsigaliotų 2019 metų sausio 1 dieną, o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

Pasikeitusi sutarčių su TLK sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 metais.

Šiuo metu nenumatyta galimybė viešųjų įstaigų steigėjomis būti valstybei su savivaldybe, nenustatytos valdymo ir stebėtojų tarybos.

Biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu, kurį organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.

Administracijai priskirtoms pareigybėms (pvz., direktorius medicinai, vyr. finansininkas) netaikomas reikalavimas atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir būti priimamiems į darbą viešo konkurso būdu. Nenustatytos kadencijos ir jų ribojimas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir sąlygos vadovams ar tiems, kurie pretenduoja eiti šias pareigas.