Bibliotekoje „Įdomioji chemija“ (0)

Spalio 27 d., Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje svečiavosi chemikė Viltė Antanavičiūtė iš Kauno tvirtovės VII forto, kuris daugeliui yra žinomas savo vykdomomis edukacinėmis programomis, organizuojamais neformaliojo ugdymo užsiėmimais tiksliųjų mokslų srityje bei teatralizuotomis ekskursijomis.

Lietingas šeštadienio rytas nesutrukdė jaunimui ateiti ir sudalyvauti jaunųjų atradėjų laboratorijoje. Nuo pirmųjų susitikimo minučių visi tapo jaunaisiais chemikais, pasiruošusiais pasinerti į užburiantį chemijos pasaulį. Po trumpo V. Antanavičiūtės supažindino su chemijos istorija, dalyviai pradėjo kelionę šio paslaptingo mokslo labirintais. Pirmiausia visi nusikėlė į tuos laikus, kai gyveno alchemikai, kurie siekė pagaminti gyvybės eliksyrą, surasti  aukso gamybos receptą bei sukurti vaistą nuo visų ligų. Visi dalyviai turėjo galimybę pabūti alchemikais ir  sukurti savo „aukso“ receptą bei jį pasigaminti.  

Chemija – mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromas vienines ir sudėtines medžiagas, jų savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.  Chemikė V. Antanavičiūtė klausė susirinkusiųjų nuomonės, ar būtų galima išgyventi be šios disciplinos bent  vieną dieną.  Mąstančių buvo įvairiai: vieni tvirtai sakė, kad neįmanoma, kiti -  įrodinėjo priešingai. Tačiau, kai diskusijos pabaigoje buvo pristatyta, kad kvėpavimas  yra vienas iš cheminių reakcijų pavyzdžių  – atsakymas visiems tapo aiškus.

Susitikimo metu juokaudama Viltė kvietė drąsiausius, kuriems  ruošėsi atlikti „mini operaciją“. Sumaišius tam tikras chemines medžiagas,  buvo išgauta raudona (tarsi kraujo) spalva. Besiaiškindami šio mokslo svarbą gyvenime, dalyviai kartu su viešnia iš Kauno tvirtovės VII forto diskutavo apie tyrėjų darbus ir medžiagų sudėtį. Praktiškai imitavo mokslininko vaidmenį ir tyrė, kokiomis savybėmis (rūgštinėmis ar bazinėmis) pasižymi tam tikri skysčiai. Užsiėmimo metu taip pat buvo kalbėta apie šiuolaikines medžiagas ir jų panaudojimą.

Daugiausia dėmesio sulaukė gaminamas „melo detektorius“, kuris buvo paremtas cheminių reakcijų veikimu. Dalyviai pasiskirstę grupelėmis, uždavinėjo vieni kitiems klausimus, o vėliau su pasigamintu „melo detektoriumi“ tikrino, ar tarp jų nėra meluojančių.  Po gerą valandą vykusių eksperimentų susirinkusieji iš polikaprolaktano gaminosi aplinkai draugiškas atsisveikinimo dovanėles: širdeles, kubelius, rutuliukus...

Išsekus jaunųjų atradėjų laboratorijos užsiėmimo laikui, chemikė Viltė, dalyviai bei bibliotekininkės įsitikino, kad bandymai gali būti daromi ne tik laboratorijose, bet ir kitose, ne visai tam skirtose vietose, pvz. bibliotekoje. Dalyviai išėjo ne tik daug sužinoję apie svarbų mokslą – chemiją, bet ir  atradę mokslo pažinimo džiaugsmą!