Blogos žinios būsimiems studentams – valstybė studijų kainas pakėlė nuo 180 iki 1700 Eur (9)

Būsimieji studentai ir jų tėvai turėtų pradėti atidžiau pildyti savo kiaules taupykles – kai kurių studijų krypčių kainos šįmet kilo net iki 23 procentų. Lyginant su pernai, tai didelis šuolis. Pernai kainos kilo vos iki 1,5 procento.

Universitetinių studijų norminės kainos-„krepšeliai“ šįmet pakilo nuo 181 iki 1668 eurų, kolegijose – nuo 194 iki 809 Eur. Tiesa, ministerija teigia, kad tai studento „krepšelio“ didinimas, tačiau padidinus „krepšelį“ didės ir už mokslą mokančių studentų įmokos, nes šios negali būti mažesnės nei norminė studijų kaina-„krepšelis“.

Normines studijų kainas nustato valstybė. Norminė studijų kaina – lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto už studentus, kurių mokslą finansuoja valstybė. Universitetinė kaina – suma, kurią už studijas sumoka pats studentas iš savo kišenės.

Universitetines kainas nustato patys universitetai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nereguliuoja universitetinių kainų, todėl jos neprivalo sutapti, o kartais universitetinės kainos net gerokai viršija normines.

Šių metų vasario 27-ąją nauju įsakymu gerokai pakilusias studijų kainas patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Pakilus norminėms kainoms, kils ir universitetinės. Už mokslą mokantiems studentams teks mokėti mažiausiai daugiau tiek, kiek pakilo valstybės nustatyta kaina. Tačiau šiuo metu dar nėra aišku, kokią sumą už studijas turės mokėti šįmet įstoję studentai, naujos, universitetų nustatytos, kainos turėtų paaiškėti gegužės mėnesį.

Studijos brango ir kolegijose. Kainos, kurias už studijas moka valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, taip pat reguliuojamos kolegijų viduje, tad ir jų kainos, tikėtina, kils.

Beje, kilus triukšmui dėl keliamų kainų, universitetų ir kolegijų studentai prabilo apie baimę, kad teks persirašyti jau sudarytas sutartis su universitetais ir viduryje studijų pradėti daugiau, tačiau ir universitetai, ir ministerija studentus ramina – kainos kils tik nuo rugsėjo studijuosiantiems asmenims.

Universitetinių studijų kainos pakilo nuo 181 iki 1668 eurų

Brangiausios Lietuvoje – pilotų rengimo – studijos pabrango dar labiau. Nuo šių metų mokslo metų pradžios už metus pirmos pakopos nuolatinių studijų teks pakloti 13418, 1668 eurais daugiau nei už studijas moka įstojusieji pernai.

Šių studijų kaina šiek tiek kilo ir pernai, tačiau kainų skirtumas buvo gerokai mažesnis. 2017-aisiais pilotais pasiryžę būti studentai už mokslo metus mokėjo 11576, o pernai – 11750, tad pernai kaina kilo tik 174 Eur.

Brango visos universitetinių studijų kryptys, mažiausiai – istorijos ir filosofijos, daugiausiai – jau minėtos pilotų rengimo studijos.

Istorijos, archeologijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės nuo šių metų įkainotos 1466 Eur, pernai už tas pačias studijas studentai mokėjo 181 euru mažiau – 1285 Eur.

324 eurais pabrango gyvybės mokslų, sveikatos mokslų (išskyrus medicinos technologijas), žemės ūkio mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijos mokslų studijų krypčių grupės. Pernai kainavo 1407, šįmet – 1731.

318 eurų pabrango medicinos technologijų studijų kryptis, veterinarijos mokslų, ugdymo mokslų, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės. Pernai – 1759, šįmet – 2077. O teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo studijų kryptys pabrango 428 eurais. Pernai – 2352, šįmet – 2780.

Universitetai: valstybinės kainos pakėlimas turės įtakos universitetinėms

Vilniaus universiteto (VU) Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys DELFI teigė, kad pakilus norminėms kainoms, kils ir valstybės nefinansuojamos studijos. „Valstybės finansuojamų studijų kainos pakėlimas turės įtakos ir valstybės nefinansuojamų vietų kainai dėl paprastos priežasties – pagal įstatymą pastarosios negali būti mažesnės nei finansuojamų vietų“, – teigė E. Spudys ir pridūrė, kad universitetinės kainos, kurios galios įstojusiems šįmet, bus aiškios šių metų gegužę.

Tiesa, jis pabrėžė, kad anksčiau įstojusieji ir sutartis su universitetais pasirašę studentai gali būti ramūs – jų mokama suma nekis. „Esami Vilniaus universiteto studentai gali būti visiškai ramūs, kadangi laikomės principo, kad įstatymai atgal negalioja ir pasikeitimai galios tik būsimiems studentams“, – tvirtino E. Spudys.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų departamento direktorė, prof. Kristina Ukvalbergienė teigė, kad tikėtina, kad studijų kainos didės, tačiau patvirtino, kad jau studijuojantiems studentams jos tikrai nekils.

„Kadangi studijų krepšelio kaina buvo indeksuota pakėlus dėstytojams atlyginimus, tikėtina, kad didžiojoje dalyje universitetų stojantiesiems į valstybės nefinansuojamos studijų vietas 2019 m. studijų kainos didės“, – teigė K. Ukvalbergienė.

KTU atstovės teigimu, kokios kainos bus stojantiems šįmet, dar nėra aišku, tai bus svarstoma universiteto Senate.

K. Ukvalbergienė taip pat pridūrė, kad jau studijuojantiems kainos tikrai nekils: „Nors KTU valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų studijų sutartyse yra numatyta galimybė indeksuoti studijų kainas, universitetas iki 2019 m. į valstybės nefinansuojamas vietas priimtiems studentams studijų kainų šiuo metu kelti neplanuoja“.

Ministerija: kaina kyla dėl didesnių atlyginimų dėstytojams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ekonomikos departamento direktorės Eglės Radėnienės teigimu, 2019 metais priimant studentus vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų, todėl ir kyla norminės kainos. Tačiau kylant norminėms kainoms kyla ir universitetinės.

„Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių ES, reikšmingesnio studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų, – teigė ŠMSM atstovė E. Radėnienė. – 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimui paskirta papildomai 23,1 mln. eurų.“ E. Radėnienė įvardijo ir tikslią kainų kilimo priežastį: „2019 m. studijų krepšelis auga dėl to, kad būtų galima mokėti padidintus atlyginimus 2019 m. ir vėlesniais metais“.

ŠMSM atstovės teigimu, 13 proc. didėja ir lėšos, skiriamos studentų skatinamosioms stipendijoms. Daugiausia, iki 23 proc., pakilo technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose skiriamų lėšų suma.

ŠMSM atstovė tvirtino, kad jau studijuojantys studentai šio kainų šuolio nepajus. „Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų kaina nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse. Standartinėse studijų sutarties sąlygose, patvirtintose švietimo ir mokslo ministro įsakymu, numatyta, kad sutartyje turi būti nurodytos studijų finansinės sąlygos, taigi ir studijų kaina. Studijų sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik šalims susitarus. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokios norminės studijų kainos yra patvirtintos, reali studijų kaina ir jos peržiūrėjimo atvejai yra fiksuojami studijų sutartyje. Tad kokia studijų kaina studentų stojimo metu sudarytose studijų sutartyse buvo nustatyta, tokia ir toliau turi būti taikoma, ji gali būti keičiama tik tokiu atveju, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje: pvz., studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejai“, – teigė E. Radėnienė.

Kainos kilo ir pernai, universitetinės kainos viršijo normines

Studijų kainos kilo ir pernai, tuomet universitetai teigė, kad yra priversti kelti kainas, nes buvo pakeltos norminės studijų kainos. Daugumos specialybių universitetinės kainos ir pernai buvo gerokai aukštesnės nei norminės, tačiau išsiskyrė LSMU Odontologijos studijų kaina. Norminė šių studijų kaina 2018 metais buvo – 3294, o universitetinė – 4250 Eur. Kainų skirtumas – 956 eurai.

Tiesa, pernai buvo ir tokių studijų, kuriose tiek universitetinės, tiek norminės kainos buvo vienodos: VU Programų sistemos ir KTU Programų sistemos bei VU Psichologija – po 2274 Eur, o LSU Treniravimo sistemos – 3294 Eur.

Norminės kainos, lyginant 2017 ir 2018 metus, daugiausia pakilo LSMU Odontologijos ir LSU Treniravimo sistemų studijoms – kaina padidėjo 47 eurais (nuo 3247 iki 3294 Eur). Didžiausi universitetinių kainų šuoliai buvo Vilniaus universiteto (VU) studijoms. Medicinos studijos VU per metus pabrango 600 eurų, programų sistemų ir psichologijos – 30, teisės – 500, ekonomikos – 540, o politikos mokslų – 330.

Norminės kainos šįmet jau paaiškėjo, tačiau universitetai ir kolegijos kainas, kurias teks mokėti nuo šių metų rudens į valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiems studentams, pateiks tik vėliau gegužę.