Dalinosi patirtimi ir aktualia informacija – Rokiškio specialioji mokykla kalbėjo apie savo vaikų ateitį (0)

Rokiškio specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė pentadienį praleido kiek kitaip, nei įprasta – Rokiškio krašto muziejaus oficinoje subūrę rajono bendruomenę, specialioje konferencijoje kalbėjo apie negalią turinčių vaikų ateitį konferencijoje „Ateitis prasideda šiandien: sprendimai vaikų su specialiaisiais poreikiais gerovei“.

Svarbiau nei ministrė

Konferencijai įpusėjus, cento direktorė Renata Andriūnienė lengviau atsikvėpė: „Jaudulys ruošiantis šiam renginiui buvo didesnis, nei laukiant ministrės (vasario mėn. pabaigoje įstaigoje lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė su komanda – aut. past.). Džiaugiuosi, kad mūsų sumanymas pavyko, juk tai – pirmoji mūsų konferencija. Temos aktualumu neabejojome, nes ją padiktavo mūsų mokyklą lankančių vaikų tėveliai. Bet kai kuriuos veidus matau pirmą kartą, tad suprantu, jog tema aktuali kur kas platesniam ratui žmonių“.

O naudingos informacijos susirinkusieji tikrai gavo daug. Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus specialistė Zita Čaplikienė kalbėjo apie tai, kokią pagalbą gali gauti šeimos, auginančios vaikus su specialiaisiais poreikiais iki 18 m. Specialistė šyptelėjo, jog būdų, galimybių ir pagalbos yra labai įvairios, tad pasakoti juos galėtų iki vėlyvo vakaro, tačiau konferencijai susisteminusi naujausius pasikeitimus.

Vienas tokių – laikino atokvėpio paslauga: „Tai – galimybė jums, tėveliai, atsikvėpti. Suprantame, kad auginti specialiųjų poreikių turintį vaikutį yra sudėtinga, tad laikino atokvėpio paslauga suteikia galimybę savo atžalą patikėti specialistui, o jums – išvykti pailsėti. Paslauga teikiama 24 val. per parą, reiškia – jūsų vaiku rūpinamasi nepertraukiamai, tad išvykti galima ir keletui dienų. Per metus iš viso yra numatyta 720 val. poilsio“.

Ragina kreiptis kiekvieną individualiai

Z. Čaplikienė paragino tėvelius, globėjus ar specialistus nebijoti kreiptis į Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojus su pasiūlymais ar pastabomis, nes nepaisant pastangų pastebėti ir suprasti ypatingus vaikus auginančių šeimų poreikius, gali būti, kad ne visada tą pavyksta padaryti „iki galo“.

Konferencijos organizatoriai dalyviams taip pat žadėjo teisininko konsultaciją, tačiau susitikime dalyvavusi specialistė bendruomenę pasveikino gražiais žodžiais, o dėl konsultacijų taip pat paragino kreiptis kiekvieną asmeniškai. Viešnia sakė palikusi kontaktinę informaciją Rokiškio specialiosios mokyklos pedagogams, tad esant poreikiui, norintieji gali kreiptis į mokyklos bendruomenę. Skemų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Greta Žilėnienė konferencijos metu kalbėjo apie įstaigos gyventojų kasdienybę, dalinosi kasdienybe ir ateities perspektyvomis.

Dėkodama savo bendruomenei ir atvykusiems pranešėjams R. Andriūnienė pabrėžė norinti parodyti tėveliams, kad jie nėra palikti vieni: „Mes juos matome, girdime, suprantame, palaikome. O visuomenei stengiamės parodyti, kad šie ypatingi vaikai yra mūsų visų vaikai. Kaip bebūtų, sunkiausia gal ir yra atsiverti vaikų mamoms...“.

Kviestinė viešnia 

Kaip tą padaryti puikiai iliustravo kviestinė konferencijos viešnia – žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos direktorė Neringa Šalugienė, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje jau puikiai žinomos influencerės, sportininkės, net – visuomeninio verslo vystytojos Nikitos Marijos mama. Žinoma moteris šyptelėjo, jog tikisi nesugadinti konferencijos, nes jos pranešimas būsiąs kiek kitoks, nei buvę iki jos.

„Labai džiugu, kad buvau pakviesta kabėti, kad galiu plačiai dalintis geraisiais pasakojimais. Bet, sakykime, man skauda širdį žiūrint į tuos šiandien dainuojančius suaugusius žmones iš dienos centro, kurių dalis tikrai gali gyventi kitokį gyvenimą... Nesakau, kad jis yra blogas, bet jie gali dalinai dirbti. Tik mes žiūrim, kur juos „padėti“, kad mums patiems būtų patogu. Kur kas sudėtingiau yra pagalvoti, kur jį nukreipti, kad žmogus jaustųsi pilnavertis gyvenimo dalyvis, o ne amžinai eitų darželį“, – žodžių į vatą nevyniojo N. Šalugienė.

Visgi savo mintis paaiškino kiek švelniau sakydama, kad toli gražu ne kiekvienas vaikas su specialiaisiais poreikiais užaugęs gali būti savarankiškas visuomenėje, ir tai dalinai yra kurtos sistemos klaida: „Tie žmonės gimė, augo visai kitoje situacijoje. Jie buvo, galbūt, internatinėse mokyklose, neišeidami iš jos, neturėjo minimalios socializacijos. Gaila, kad jeigu žmogus yra „nestandartinis“, mes jam iš karto piešėm kelią į dienos centrą“.

 Dalinosi asmenine patirtimi

O dukrą, turinčią Dauno sindromą, auginanti N. Šalugienės šeima pasirinko tikrai ne lengviausią kelią. Konferencijoje susirinkusiems tėvams žinomos paauglės mama pasakojo savo pačios patirtas ir išgyventas emocijas bei kaip su gyvenimo suteiktu iššūkiu sėkmingai susidorojo.

„Tikrai buvo lygiai taip pat, kaip ir visiems: buvo gyvenimo pabaiga, labai sunku susitaikyti, buvo daug ašarų ir taip toliau. Buvo viskas, kas pasakojama. Tačiau kai ieškai pagalbos ir bandai suprasti, kaip bus toliau pamatai, kad čia – ne pasaulio pabaiga. Juk, kas yra motinystė? Tai yra „duoti“. O jei reikia duoti daugiau, tai jau blogiau? Ne, jeigu mes tikrai norim tapti motinomis. Tu gauni žmogeliuką, kuriam reikia duoti daugiau. Ir priimi savo šeimos paveikslą tokį, koks jis yra. Deja, labai daug mamų realybės nepripažįsta, bet išgyvena dėl skirtumo tarp to, apie kokį vaiką svajoja ir tarp to, koks yra. Nereikia“, – svarbiausią patarimą vaikus su specialiaisiais poreikiais auginančioms mamoms davė N. Šalugienė.

Kalbėdama apie savo patirtį, moteris neslėpė nieko: „Ar mano mergaitė laikė galvą? Nelaikė. Ar ji lengvai vaikščiojo? Nevaikščiojo. Viskas buvo tas pats, tiesiog mes dėjome pastangų. Vėlgi, negali laurų prisiimti vien sau, nes yra dalykų, ką vaikas atsineša gimdamas. Juk visi esame skirtingi, su Dauno sindromu žmonės skiriasi dar labiau: vienas gali, o kitas beveik nieko negali. Tikrai negalima skaudinti sakant, kad tėvai nepakankamai darė ar daro. Ne kiekvienas gali susiplanuoti ir susireguliuoti savo gyvenimą, tad kartais belieka eiti pagal sistemą. Labai sudėtinga, todėl negalime susisteminti visko. Kiekvienas atvejis turi, turbūt, tuo metu priimtus geriausius sprendimus“.

Pastebėjo natūraliai

Prabilusi apie šiandieninius savo dukros pasiekimus pašnekovė džiaugėsi tiesiog pastebėjusi Nikitos Marijos polinkį būti dėmesio centre ir kaip bet kuri mama, palaikė vaiką: „Mes matėm, kad jai patinka dėmesys. Kviesdama ją eiti kartu į konferenciją sulaukdavau klausimo, ar galės pasakyti? Kai pasakydavau, kad būsim žiūrovais, nusisukdavo susiraukusi. Ir jeigu kitas prieš konferenciją jaudinasi, tai jai ta savaitė kupina laimės. Tai buvo akivaizdu, todėl nuėjome šiuo keliu. Kol kas ji mokosi viską daryti, bet su kiekvienu video ar konferencija, sekasi vis geriau. Gali būti, kad tai yra jos ateities kelias. O jeigu būtume nuėję lengviausiu keliu, kurį mums nuo darželio siūlė specialistai, čia šiandien nebūtumėme“.

1. Šalugienė, kalbėjusi ne tik kaip mama, bet ir kaip žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos direktorė, pagalbą suteikusi ne vienai šeimai, kvietė tėvelius ar globėjus stebėti savo vaiką, ką jis daro ir kam yra gabus.