Galimybių pasas kelia sumaištį universitetuose: nutįso eilės, nepatenkintieji žada mesti studijas (2)

Aukštosios mokyklos apsisprendė, kad studijuoti kontaktiniu būdu galės tik galimybių pasus turintys jaunuoliai. Vis tik pirmosios mokslo metų savaitės jau spėjo sukelti sumaištį – vien prie Vilniaus universiteto nusidriekė studentų eilės. Universiteto atstovas žada, kad netrukus patikrinimo sistema bus tobulinama, kitos aukštosios mokyklos tikina eilių išvengusios.

Universitetai sprendimą priima patys

Šią savaitę daug dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė prie Vilniaus universiteto (VU) durų nusidriekusios studentų eilės. Kaip ir kitos aukštosios mokyklos, VU studentams į paskaitas leidžiama ateiti tik su galimybių pasais, kuriuos kruopščiai tikrina universiteto darbuotojai.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas pasakojo, kad kiekviena aukštoji mokykla pati nusistato taisykles, kaip patikrinti, ar studentas turi galimybių pasą. Jo teigimu, dalis universitetų šią procedūrą atlieka elektroniniu būdu.

„Pagal tai, kokias tendencijas matome, eilės susidaro ten, kur galimybių pasas yra tikrinamas gyvai, įeinant į pastatą. Kitose aukštosiose mokyklose tokios problemos nėra, nes arba tai yra tiesiog mažesnės mokyklos, mažesni studentų kiekiai, arba kitos aukštosios mokyklos yra pasidariusios tokią sistemą, kad galimybių pasas yra įkeliamas į informacinę studijų sistemą.

Taip pat gali būti pasirašoma ir tam tikra deklaracija informacinėje sistemoje. Dėstytojai nebent gali profilaktiškai paprašyti, kad įsitikintų, jog studentas tikrai viską įkėlęs ir deklaracija teisinga. Tai priklauso nuo kiekvienos aukštosios mokyklos, nes jos turi autonomiją“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Kučinskas.

Paklaustas, ar dėl būtinybės turėti galimybių pasą atsirado tokių, kurie nusprendė pasiimti akademines atostogas ar nutraukti studijas, Lietuvos studentų sąjungos atstovas svarstė, kad visiems priimtinų sprendimų šiuo atveju nėra.

„Tam tikros tendencijos ir pasisakymai be abejo, kad yra. Analogija buvo ir tada, kai visiems buvo nuotolinės studijos. Tie, kurie norėjo studijų kokybės, irgi kalbėjo apie akademines atostogas, tai šiuo atveju abiejose grupėse bus tų, kurie yra nepatenkinti.

Puikiai galima prisiminti visas tas istorijas, kai sveikatos priežiūros studentai negalėjo kokybiškai atlikti praktikos – pasigirsdavo kalbų, kad geriau imti akademines atostogas. O dabar ši grupė kaip tik yra suinteresuota kontaktiniu mokymu.

Labai gaila, kad atsiranda žmonių, kurie nėra linkę skiepytis ir testuotis, dėl to yra tam tikrų grėsmių, kad vėl visi grįš į nuotolį“, – aiškino V.Kučinskas.

Sistemą žada tobulinti

Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad didžiausios laukiančiųjų eilės susidarė prie sostinės senamiestyje esančių fakultetų.

„Mes nusprendėme, kad į mokymosi patalpas studentai ir visa bendruomenė bus įleidžiami tik su galimybių pasais, ir mes juos tikrinsime prie įėjimų. Universitete turime 27 įėjimus ir šią savaitę pilna apimtimi jie pradėjo judėti. Savaitės pradžia parodė, kaip tie srautai, kada ir kokiu laiku formuojasi. Eilės ypač susidarė senamiesčio fakultetuose.

Studentams irgi buvo nauja patirtis dėl laiko planavimo – reikia šiek tiek kitaip susiplanuoti atvykimo laiką, skiriant 15 minučių patikrai“, – aiškino V.Jaskūnas.

Jo teigimu, galimybių pasų patikros procesą kasdien stengiamasi patobulinti.

„Stebime visą tikrinimo procesą ir siekiame, kad pralaidumas būtų didesnis – pergrupuojame tikrintojus, matydami, kokiu laiku ir kur jų reikia daugiausiai. Procesas toks dinamiškas. Iššūkiai išspręsti – nors srautai susidaro, tas judėjimas yra pakankamai spartus“, – tvirtino studijų prorektorius.

Pasak jo, visiškai atsisakyti gyvos patikros nesvarstoma, tačiau universitetas sieks šią procedūrą supaprastinti.

„Svarstome naudoti vidinę sistemą, kurioje būtų galima matyti galimybių pasą ir jo galiojimo faktą. Su tuo yra susiję ir tam tikri teisiniai klausimai dėl duomenų apsaugos, kuriuos turime išspręsti. Planuojame ir tikimės, kad kitą mėnesį jau pereisime prie tokios sistemos. Bet visiškai atsisakyti tikrinimo neketiname“, – aiškino V.Jaskūnas.

Jis pateikė duomenis, jog prieš rugsėjo 1-ąją bent vieną vakcinos dozę gavo apie 90 procentų VU studentų, pilnai paskiepyti yra maždaug 80 procentų studentų.

Keliasi ir į elektroninę erdvę

Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas Mantas Lapinskas portalui lrytas.lt sakė, jog universiteto tikslas yra kuo greičiau sugrįžti prie įprastos studijų tvarkos, tad šiandien jau yra paruošta informacinė sistema, kurioje galima stebėti tiek darbuotojų, tiek studentų atitikimą Vyriausybės keliamiems reikalavimams.

„Universitete yra suburta komanda, kuri reguliariai tikrins duomenų teisingumą. Be to, šią sistemą mato ir dėstytojai – jei jo paskaitoje studentas neturės galimybių paso ar kitų atitinkamų dokumentų, jis paprašys palikti auditoriją“, – aiškino M.Lapinskas.

„Studentai, dalyvaujantys akademiniuose užsiėmimuose kontaktiniu būdu, privalo atitikti Vyriausybės nutarimų sąlygas. Pagal dabar galiojančią tvarką, jei studentai šių sąlygų neatitiks, studijų tęsti KTU negalės. Be abejo, ši tvarka bet kurią akimirką gali pasikeisti, tačiau šis sprendimas nuo mūsų nepriklauso“, – pridūrė jis.

M.Lapinskas kalbėjo, kad paskaitos KTU šiuo metu vyksta kontaktiniu būdu, arba ten, kur numatyta – mišriu būdu. Nuotolinis mokymas galimas tik toms srautinėms paskaitoms, kuriose susidarys daugiau nei 30 studentų grupė.

Pažymima, jog visos pratybos, laboratoriniai darbai, atsiskaitymai (jei atsiskaitymuose bus ne daugiau 30 studentų) bei vieši baigiamųjų darbų gynimai bus vykdomi kontaktiniu būdu.

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LMSU) bei Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) galimybių pasus tikrina ir elektroniniu būdu.

„Kontaktinėse veiklose LSMU dalyvauja studentai, atitinkantys numatytus kriterijus – turintys galimybių pasą. Tai, kad studentai atitinka galimybių paso kriterijus, pažymi vidinėje universiteto studijų sistemoje pildydami „Būtinųjų studijavimo sąlygų deklaraciją“.

Studentų galimybių pasai tikrinami. Studentai tikrinami prie įėjimo į akademinius padalinius ar auditorijas. Šiems patikrinimams pakanka vidinių universiteto žmogiškųjų išteklių (studijų administratoriai, dėstytojai). Procesas užtrunka šiek tiek ilgiau nei įprastas studentų lankomumo žymėjimas, tačiau eilės nesusidaro“, – komentavo LSMU atstovai.

Pasak VDU studijų prorektorės Simonos Pilkienės, galimybių pasą studentai turi pateikti iš anksto.

„Siekiant užtikrinti sklandų studijų procesą ir taupyti laiką galimybių pasų patikrai, studentų prašome iš anksto pateikti dokumentą, įrodantį atitikimą Vyriausybės reikalavimams. Šį dokumentą jie įkelia į studentų portalą. Patikrą atlieka studijas aptarnaujantys darbuotojai. Studentams, negalintiems dalyvauti kontaktiniu būdu vykdomuose užsiėmimuose, pateikiama studijų medžiaga nuotolinėje erdvėje. Taip pat yra galimybė stebėti paskaitą nuotoliniu būdu“, – portalui lrytas.lt sakė VDU studijų prorektorė.

Užteks ir antigenų testo

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad aukštųjų mokyklų studentai iki spalio vidurio galėtų eiti į paskaitas ir be galimybių paso, po profilaktinių COVID-19 tyrimų.

„Studentams periodinis patikrinimas prilyginamas galimybių paso testavimui iki spalio 15 dienos, kuomet jie, kaip ir švietimo darbuotojai, galėtų testuotis antigeno arba PGR testais ir nesuformuotų galimybių paso, tačiau užtikrintų kokybišką ugdymą, dėl ko jie šiandien sako, kad negali ar neturi galimybės atvykti į paskaitas“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė A.Bilotienė Motiejūnienė.

Anot jos, dalis studentų nespėjo pasiskiepyti abiem vakcinos dozėmis, todėl vėliau turėtų įgyti visišką imunitetą.

Numatyta, kad profilaktinis tyrimas antigeno ar PGR testais studentams būtų atliekamas kas 7-10 dienų.

Po spalio 15-osios studentai testuotis ir eiti į paskaitas galės tik mokamai. Vyriausybė taip pat pritarė, kad nuo rugsėjo 13-osios galimybių pasui būtų galima atlikti ne tik PGR, bet ir antigeno testą, testas galiotų 48 valandas.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad pakeitimai „daromi siekiant užtikrinti kokybišką studijų ir profesinio mokymo vykdymą ir dalyvauti studijų procese kontaktiniu būdu, taip pat – dėl tarpmiestinio susisiekimo“.