Karjeros dieną – galimybė pasvajoti apie ateitį (0)

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos pedagogai savo auklėtiniams stengiasi parodyti kiek įmanoma platesnį ateities perspektyvų bei galimybių ratą. Vyresniųjų 5-8 klasių moksleiviai mokslo metų eigoje turi net dvi galimybes iš arti pamatyti ir sužinoti apie įvairiausias profesijas.

Turi dvi

J. Tūbelio progimnazija pavasarį jungiasi prie visuotinės iniciatyvos „Šok į tėvų klumpes“, kurios metu moksleiviai iš arti susipažįsta su tėvų darbais pačiose darbovietėse. Tuo tarpu rudenį organizuojamų „Karjeros dienų“ metu skirtingų profesijų atstovai renkasi į progimnaziją ir susitikę su moksleiviais pasakoja darbo subtilybes, atsako į vaikų klausimus, diskutuoja, bendrauja.

Šią iniciatyvą progimnazija įgyvendina nuo 2014-ųjų.

„Pabandėme kartą ir pamatėm, kad vaikams šis sumanymas labai patiko. Buvo tikrai naudinga, todėl nusprendėm kasmet organizuoti tokias dienas. Ir štai, jau vos ne dešimtmetį tą sėkmingai darome. Tiesa, buvo pertrauka, kaip ir viskam, kai užklupo COVID-19 pandemija“, – prisiminė J. Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas.

Pasak jo, pirminė idėja buvo į karjeros dienas kviesti buvusius būtent šios progimnazijos mokinius, įgyvendinusius sėkmingas karjeras, pasiekusius savo profesinėje srityje aukštumų

Visgi, nerimavo...

Šį kartą pabūti mokytojais ir supažindinti su savo atstovaujama profesija atskubėjo: Rokiškio profesinio mokymo centro komanda – grimo bei apdailininko specialybių mokytojai, ugniagesių-gelbėtojų brigada, Skemų socialinių blogos namų, policijos, miškų urėdijos bei medikų bendruomenės atstovai, odontologas, vaistininkė-vedėja, Užimtumo tarnybos jaunimo skyriaus specialistė, Rokiškyje veikiančio neformaliojo vaikų švietimo „Mokslo klubas“ vadovai.  

Vieną pamoką pedagogais pabūti pakviesti savo sričių specialistai neslėpė jaudulio – ar pavyks susitvarkyti su šia užduotimi.

„Kiek laiko turėsime? Vesime visą, 45 min. trukmės pamoką? Nejaugi, jūs kalbate rimtai?“, – juokėsi Rokiškio Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PAPSC) direktorė Danguolė Kondratenkienė, kai Z. Pošiūnas jau pakvietė naujuosius mokytojus keliauti į klases.

Šyptelėjo ir direktorius – klasėje bus ir tikrieji pedagogai, tad esant „kritinei situacijai“ – pagelbės.

Supratimas pasikeitė kardinaliai

Apie savo profesiją bei neatlygintiną savanorystę pasakojusi Skemų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Greta Žilėnienė, po pamokų, lygino skirtingas patirtis: kai pasakoji progimnazistams ir gimnazistams.

„Galiu šiek tiek palyginti dvi skirtingas patirtis tuo pačiu klausimu. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto „Romuvos“ padaliny pavasarį organizuotoje „Karjeros mugėje“ dalinausi sėkmės istorija – kalbėjau apie tiesiogines pareigas, tą pačią savanorystę, buvo paliestos kaip politikės, rajono tarybos narės veiklos ir klausimai. Didieji žino jau daugiau apie pasaulį. Tuo tarpu 5-6 klasės moksleiviams karjera nelabai dar aktuali“, – sakė G. Žilėnienė, bet iš karto pridūrė, kad susitikimas su jaunimu suteikė vėl kitokių patirčių.

Pažiūrėti pro langą

Moteris juokėsi, kad norint išlaikyti jaunuolių dėmesį, reikia kalbėti jų kalba: „Mažiesiems reikia daug informacijos, kad ji būtų greita ir kintanti. Ruošiausi šioms pamokoms tikrai net keletą dienų, domėjausi, kas aktualu šiomis dienomis 5-6 klasių mokiniams. Išlaikyti vaikių dėmesį yra tikrai sudėtinga: iki 20 min. dar lyg ir pavyksta, o paskui jau jie į telefonus žvilgčioja ar pro langus. Kaip tik pradėjo stipriai snigti – ir jie jau nukreipė mintis į lauką (juokiasi – aut. past.)“.

G. Žilėnienė sakė po šios patirties svarsčiusi, kaip sunku pedagogams tinkamai išdėstyti dalyką ir, kad norint pasiekti vaikų mintis, turi būti ne tik pedagogu, bet ir autoritetu.

Kviesti tarybos narius?

„Turim gerbti ir saugoti kiekvieną mokytoją. Nes jie kasdien susiduria su didžiuliais iššūkiais. Mes čia vieną kartą „pažaidėm“, nors kalbėjom laisvai, apie savo kasdienybę. O jiems reikia kasdien mokyti svarbių disciplinų, vedančių per gyvenimą“, – pedagogams gerų žodžių negailėjo G. Žilėnienė ir sakė pasiūliusi Z. Pošiūnui į kitą karjeros dieną pakviesti rajono tarybos narių, kad jie praktiškai pajaustų pedagogo kasdienybę – gal tada taryboje diskutuojami su švietimu susiję klausimai taptų kur kas aiškesni.  

Pirmas kartas

Mokytojos amplua pirmą kartą išbandžiusi vaistininkė-vedėja Asta Pajadė taip pat sakė supratusi, koks sudėtingas yra pedagogų darbas. Pasak dvi pamokas 5-okams vedusios pašnekovės, šiuolaikiniai vaikai labai skiriasi nuo jos kartos.

„Dėstydamas discipliną, turi būti labai gerai pasiruošęs. Kai buvau pakviesta, galvojau, daugiausiai kalbėsim apie vaistininko darbą. Tačiau susidūriau su šiokiu tokiu iššūkiu, nes 5-okai dar nesimoko nei chemijos, nei biologijos, kas yra pagrindas vaistininko darbe. Tada teko kalbėti bendromis temomis: apie vitaminus, sporto ir buvimo lauke naudą. Kuo jie mane nustebino? Apie energetinius gėrimus sužinojau daugiau, nei žinojau“, – juokėsi A. Pajadė.

Naudingiau vyresniems  

Vaistininkės-vedėjos nuomone, apie tokias rimtesnes specialybes diskutuoti ir pasakoti reikėtų jau vyresnių klasių moksleiviams: „Mažieji dar nelabai galvoja apie karjerą. Rimtos kalbos jiems greitai nusibosta, nebekoncentruoja dėmesio. Šiems vaikams reikia, kad iš karto būtų rezultatas. Gal reikėjo nusinešti kažką gamybinio, kaip anksčiau vaistus gamindavo, gal būtų buvę įdomiau. Turėjau nusinešusi vitaminų pavyzdžių. Na, jų valgymas labai pasiteisino“.

A. Pajadė juokėsi, kad dar kartą gavusi kvietimą tapti mokytoja, jau rimčiau apsvarstytų: su kokio amžiaus vaikais reiktų kalbėtis ir stengtųsi pamokai pasiruošti kažko intriguojančio.

Buvo smagi patirtis

Buvęs J. Tūbelio progimnazijos moksleivis, odontologo kelią pasirinkęs Simonas Stalionis juokėsi, kad patirtis – įdomi, bet – sudėtinga. Su 6-okais kalbėjęsis odontologas pripažino, jog sukontroliuoti šiuolaikinį jaunimą yra sunku, o apibendrinęs vestas pamokas pripažino: reikėjo labiau pasiruošti, geriau atlikti „namų darbus“.  

„Vaikai apie mano darbą žinojo tiek, kad jis – sunkus. Ir, tiesą pasakius, išgirdau komentarą, po kurio pats nebežinojau ką atsakyti: jie nenorėtų dirbti odontologais, nes tai – sunku. Jei mes, būdami vaikais, į mediko profesiją žiūrėjom kaip į prestižinę specialybę, jie nori lengvesnių darbų. Jie supranta, kad tai rizikinga, atsakinga ir daug „nervų kainuojanti“ profesija. Tik 2 vaikai pasakė, kad gal visai norėtų rinktis šį kelią“, – patirtimi būnant mokytoju dalijosi S. Stalionis.