Kriaunų mokyklos uždarymo dilema: ar rajono politikai dar pajėgūs priimti akivaizdžius sprendimus? (15)

Pastaruoju metu kyla daug diskusijų aukščiausiu lygiu, ar savivaldybės pajėgios pasirūpinti švietimo tinklo optimizavimu. Vasario 27-osios rajono tarybos posėdis – akivaizdus pavyzdys tų problemų, su kuriomis susiduria rajoninio lygmens politikai, priimdami sprendimus. Kriaunų mokyklos, kurioje yra viso labo 7 vaikai, o mokytojų–tėvų santykių arbitrais tapo... policijos pareigūnai, uždarymo klausimas buvo viso posėdžio „vinis“, kurio svarstymas truko gerą valandą. Ir šis svarstymas balansavo ant slidžios tragikomedijos ir farso ribos.

Atsibudo?

„Rokiškio Sirena“ primena, kad rajono švietimo tinklo reorganizacijos klausimas kartą jau buvo svarstytas rajono taryboje. O konkrečiau – jos 2019 m. gruodžio 20-osios posėdyje tai buvo 18-asis klausimas. Jame aiškiai, juodu ant balto, buvo parašyta, kad 2020 m. birželio 30 d. bus likviduotas Senamiesčio progimnazijos Kriaunų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius. Tuokart klausimas rajono politikams didelių abejonių nekėlė ir sprendimas buvo priimtas.

Vasario 27-ąją rajono tarybos posėdyje buvo svarstomas jau konkretus klausimas dėl Senamiesčio progimnazijos struktūros pertvarkymo. Kitaip sakant, gruodžio 20-ąją buvo priimtas principinis sprendimas naikinti Kriaunų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių. O dabar jau svarstytas konkretus šio sprendimo įgyvendinimo mechanizmas.

Ir jau tarybos komitetuose atsirado ženklų, kad rajono politikai per du mėnesius ėmė ir pakeitė nuomonę. Todėl Egidijus Vilimas pasiūlė iš rajono tarybos darbotvarkės šį klausimą apskritai išbraukti. Tačiau daugumos balsais šis siūlymas buvo atmestas.

Kriaunų mokykla skaičiais: darbuotojų daugiau nei pradinukų,

techninio personalo daugiau nei pedagogų

Motyvai likviduoti Kriaunų mokyklą, arba, kaip ji oficialiai vadinama, Kriaunų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių išdėstyti aiškinamajame rašte. Taigi, šiuo metu skyriuje mokosi 7 pradinukai bei 9 ugdytiniai ikimokyklinėje grupėje. Kitaip sakant, keturiose klasėse vidutiniškai neišeina net po 2 vaikus. Klausimas toks: ar mokykla tik dabar pateko į tokią demografinę duobę, ar be vaikų ji bus ir ateityje. Statistika iškalbinga: Kriaunų seniūnijoje yra keturi vaikai, gimę 2014 m., penki vaikai – 2015 m. Vaikų, gimusių 2016 ir 2017 m. yra tik po du. 2018 m. gimusių vaikų seniūnijoje apskritai nėra, o 2019 m. gimė trys mažyliai. Taigi, Kriaunų mokyklos ateities perspektyvos yra iškalbingos: nė vienais metais nesusidarys pilna klasė.

Dar iškalbingesnė Kriaunų mokyklos etatų statistika. Kriaunų skyriuje 2019–2020 m. m. yra:  0,3 pareigybės direktoriaus pavaduotojo ugdymui (1 darbuotojas); pedagoginių darbuotojų (mokytojai, ikimokyklinio grupės auklėtojai, logopedas) – 3,07 pareigybės (6 darbuotojai + 1 vaiko auginimo atostogose); kitų darbuotojų (virėjas, valytojai, sargai, darbininkas, aplinkos darbininkas, kūrikai) –  9,75 pareigybės (9 darbuotojai). Iš viso išeitų, kad 16 skyriuje ugdomų vaikų de facto tenka... 16 darbuotojų (13,2 etato). Kitaip sakant, kiekvienam vaikui tenka po vieną darbuotoją. Kiek iš tų darbuotojų dirba tiesiogiai su ugdymo procesu susijusį darbą? 3,37 etato (de facto 8 darbuotojai). Plika akimi matyti, kad vidutiniškai paskirsčius etatus (atmetus asmenį, esantį motinystės atostogose), vienam pedagoginį darbą dirbančiam asmenui išeina 0,48 etato. Tuo tarpu 9 techniniams darbuotojams tenka 9,75 pareigybės. Kitaip sakant, kažkas turi daugiau nei vieną etatą. Apie kokią ugdymo kokybę dar galima kalbėti, kai 7 ugdytojai dalinasi 3,37 etato, o valytojai, virėjai, pečkuriai – 9,75 etato? Ir kam de facto yra skirta ta mokykla? Pečkuriams ir valytojoms? Klausimai lieka retoriniais. Tačiau prie jų dar grįšime.

Kitas ne mažiau svarbus klausimas, kiek šio skyriaus išlaikymas kainuoja mokesčių mokėtojams? 2020 metų savivaldybės biudžeto projekte Kriaunų skyriui numatyta skirti 122 381 Eur. Kitaip sakant, šiemet rajono mokesčių mokėtojams 7 pradinukų ir 9 ikimokyklinukų išlaikymas kainuotų 7625 Eur už vaiką.

Sprendimo išvakarėse tėvų ir mokytojos konfliktą malšino policija

Štai su tokia statistika Kriaunų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus uždarymo klausimas atkeliavo į rajono tarybą. Atrodytų, perspektyvos akivaizdžios, ir sprendimas akivaizdus. Juolab, kad rajono tarybos posėdžio išvakarėse šioje mokykloje nutiko įdomus incidentas. „Rokiškio Sirenos“ preliminariais duomenimis, šio skyriaus mokytojos ir tėvų „diskusija“ peraugo į konfliktą, kurio malšinti buvo iškviesta rajono policija.

Apie tai, kad incidento būta, ir kad jo malšinti važiavo policija, rajono tarybos posėdyje patvirtino rajono meras Ramūnas Godeliauskas, kuris kaip tik tądien ir lankėsi mokykloje. Apie tai jis informavo rajono tarybos narius.

Dienos centro likimas

Rajono taryboje klausimą pristatė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis. Jis pabrėžė, kad su Kriaunų bendruomene ar jos atstovais klausimas buvo aptartas triskart. Pranešėjo teigimu, svarbiausias klausimas buvo... kaip panaudoti mokyklos pastatą. Ir šiame rajono tarybos posėdyje tas klausimas nesprendžiamas. Mero teigimu, pokalbyje Kriaunų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėją domino valgyklos įrangos klausimas: ar ji nebus iškomplektuota. Taip pat kalbėta ir apie skyriaus patalpose veikiantį dienos centrą, į jį planuojama investuoti, sutvarkyti patalpas, taip pat ten kartą per savaitę lankysis Jaunimo centro mobili grupė.

Vaikus pavėžės pagal tėvų pageidavimus

Rajono tarybos narys Vidmantas Karpavičius domėjosi, ar saugiai bus pavėžėjami vaikai. Aiškinamajame rašte teigiama: „Likvidavus Kriaunų skyrių ikimokyklinio / priešmokyklinio amžiaus vaikams bus organizuojamas pavėžėjimas ir sudaryta galimybė ugdytis Laibgalių skyriuje. Šiame skyriuje veikia dvi grupės. Kriaunų skyriaus 1–4 klasių mokiniams bus organizuojamas pavėžėjimas į Rokiškio mokyklas“.

Pranešėjas A. Laužadis paaiškino: kad pirmiausia reiks žinoti, kiek vaikų keliaus į Laibgalių skyrių ikimokykliniam ugdymui. Jiems būtų skirtas lydintis mokytojas ir vaikai tik jiems skirtu autobusiuku važiuotų į minėtą ugdymo įstaigą. Tarybos narė Lina Meilutė-Datkūnienė klausė apie konkrečias pavėžėjimo detales: kelintą valandą vaikai išvažiuotų iš Kriaunų ir kada grįžtų namo. A. Laužadis sakė, kad šiems vaikams bus skirtas atskiras autobusiukas, tad jiems nereikės derintis prie kitų moksleivių, ir vaikai bus vežami atsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Kalba eina apie ikimokyklinukus. O moksleiviai bus vežami į Rokiškio mokyklas tuo pačiu autobusu, kuriuo vaikai į Rokiškį vežami dabar.

Apie jaunus žmones Kriaunose

Rajono tarybos narys Irmantas Tarvydis domėjosi, ar uždarant skyrių atsiklausta verslo. Esą ten yra gana stipriai išvystytas verslas: Kriaunų malūnas, Lašų duonos ir Lašų žemės ūkio bendrovės, keletas smulkesnių įmonių. Ir verslo lūkesčiai siejami su jaunais žmonėmis.

Apie tai, kokie jaunų žmonių lūkesčiai rajone apskritai ir Kriaunų seniūnijoje imtinai, liudija elementari statistika. Nors Lašų duona ir Lašų žemės ūkio bendrovė bei Kriaunų malūnas veikia jau ne vieną dešimtį metų, jaunomis šeimomis ir dideliu gimstamumu Kriaunų seniūnija kažkaip nepasižymi. Tą liudija paprasčiausia statistika aiškinamajame rašte: nepaisant išvardintų įmonių lūkesčių, Kriaunų seniūnijoje per pastaruosius metus gimė: 2016 ir 2017 m. – po 2 vaikus, 2018 m. – nė vieno, 2019 m. – 3 vaikai. Kitaip sakant, per ketverius metus seniūnijos gyventojams gimė 7 vaikai. Iš to juodu ant balto matyti, kad Kriaunos su jų verslu neitin patrauklios jaunoms šeimoms ir ateityje vargu ar čia lauktų reikšmingas demografinis proveržis. Demografinę situaciją kiek detaliau apibrėžė ir Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas, liūdnai pajuokavęs, kad nuo rajono tarybos komitetų posėdžių iki tarybos posėdžio per dvi dienas ji nepasikeitė. Per trejus metus į seniūniją atvyko: 146 gyventojai, iš jų 7 šeimos su vaikais. Iš tų 7 šeimų dvi pasirinko savo vaikus leisti į Kriaunų skyrių. Išvyko 49 asmenys. Kriaunų skyrių lankančių vaikų tėvai esą užtikrino seniūną, kad dar dvejus metus skyriuje būtų tas pats moksleivių skaičius. Kitaip sakant, 7 per keturias klases.  

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Laužadis paaiškino, kad Lašų gyvenvietės žmonėms iš esmės yra vienodi atstumai iki Kriaunų ir Jūžintų pagrindinės mokyklos. UAB „Kriaunų malūnas“ direktorius Ričardas Pagirys, beje, pats dalyvavęs rajono tarybos posėdyje, pranešėjo teigimu, sakęs suprantąs, kad neracionalu išlaikyti Kriaunų mokyklą. Pranešėjas paaiškino, kad pastatą perdavus seniūnijos žinion ir išlaikant visus jį aptarnaujančio personalo etatus (kūrikus, sargus, aplinkos darbininkus), visas patiriamas šildymo, elektros energijos, šiukšlių išvežimo ir kitas sąnaudas, pastatui išlaikyti per metus reikės apie 40 tūkst. Eur. Į tą sumą įskaičiuotas netgi vaikų maitinimas kitose ugdymo įstaigose. O dabar ؘmokyklos išlaikymas, įskaitant visas sąnaudas, kainuoja 160 tūkst. Eur metams.

„Ar čia daug tie keliasdešimt tūkstantėlių išlaikyti mažiukus?“ – pasisakyme  retoriškai klausė rajono tarybos narys Gintaras Girštautas. Kai vos prieš pusvalandį ta pati opozicija aršiai kovojo, dėl tūkstančio eurų, kuriuos rajono biudžete reiktų nurašyti nuo benamiams gyvūnams skirtų asignavimų ir pridėti prie lėšų, skirtų gabiems vaikams skatinti. G. Girštautas siūlė, palaikyti dar porą metų mokyklą, leisti mažiukams paaugti, esą nuo to rajonas nebankrutuos.

Ar jungtinė klasė – gėris?

Tarybos nario Valiaus Kazlausko paklaustas, kokia jo nuomonė apie mokyklos uždarymą, Kriaunų seniūnas A. Rudinskas kalbėjo atvirai: mobilizavusis bendruomenei, jis prašytų uždarymą atidėti. Taip pat ir iš žiniasklaidos jis esą girdėjęs, kad Seime yra svarstymų dėl mažų mokyklų ir vaikų darželių kaimuose, kad vaikai liktų arčiau namų.

Rajono tarybos narys, eksmeras bei buvęs vicemeras Egidijus Vilimas teiravosi, ar uždarius mokyklą, neliktų dviejų klasių, o tuo pačiu ir jų finansavimo. A. Laužadis pabrėžė – neliktų vienos jungtinės klasės. Ir ta klasė jau dabar negauna pilno finansavimo, o tik pusę jo. „Kaip suprantu, ir tos pusės negautume?“, – klausė E. Vilimas. A. Laužadis patvirtino ir tai. Tačiau ką reiškia pusės klasės išlaikymas, kai uždarius mokyklą, išlaikymo kaštai sumažėja nuo 160 tūkst. iki 40 tūkst. Eur, arba lygiai keturis kartus?

Tarybos narys Algis Čepulis domėjosi, kiek kainuotų išeitinės pašalpos. Jos priklausys nuo to, ar mokytojai pritars optimizavimo planui. Išmokas mokytojai gautų iki spalio, 2 mėn. darbo užmokesčio. Konkreti suma neapskaičiuota, nes nėra rajono tarybos sprendimo.

E. Vilimas teigė, kad jis klausėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjo Alvydo Puodžiuko pasisakymo, kuriame esą teigiama, kad bus skatinama ikimokyklinių grupių ir jungtinių klasių steigimas kaime. „Bent jau nemačiau, kad kas būtų pasisakęs už jungtinių klasių naikinimą“, – teigė buvęs meras ir vicemeras.

„Rokiškio Sirena“ E. Vilimui primena: švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ne kažkada, o pernai rugsėjį aiškiai pasisakė, kad jungtinės klasės bus naikinamos per artimiausius kelerius metus: „Mes manom, kad tai (jungtinės klasės – BNS) yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia. Su kiekviena savivaldybe atnaujindami tinklo perspektyvinius planus mes kalbame, kaip tai įveikti. Mes norim tai kuo greičiau sutvarkyt, ar per metus tai padarysim – ne, ar per dvejus – ne, per trejus, ketverius, penkerius – turbūt. Reikia tai daryti visomis priemonėmis“. Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys rėžė dar konkrečiau: „Kaip šalyje, kurioje yra ministerija su žodžiu „inovacijos“ pavadinime, vis dar yra jungtinės klasės?“ Tai buvo pasakyta prieš du mėnesius, 2019 m. gruodį, kai valstybės kontrolė pristatė švietimo sistemos problemų analizę.

Gana griežtai E. Vilimui atsakė rajono vicemeras Tadas Barauskas. Jis tarybos nariams priminė, kad savivaldos tikslas yra administravimas ir efektyvus mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas. „Sprendimas nėra lengvas. Bet, kaip sakiau, gauni valdžią, gauni ir atsakomybę“, – pabrėžė vicemeras. „Prieš tris ar keturis metus dar vicemeru būdamas tarybos narys gerbiamas E. Vilimas nuvažiavęs į Kriaunas, aš labai gerai atsimenu, buvau patarėjas, grįžo ir pasakė, na dar metams pasižiūrėkim. Mes čia kalbam, kad atidėt mėnesiui. Mes jau tą atidedam tris ar keturis metus. Ir gal reikėtų nemaišyt kaimo bendruomenės ir mokyklos. Nes tikrai bendruomenę mes matom, turiu omeny kaimo bendruomenę, mes ja džiaugiamės, ji juda į priekį. Kriaunų bendruomenė padarė gražias iniciatyvas“, – sakė T. Barauskas ir pridūrė, kad į bendruomenės norus yra atsižvelgiama. „O susitelkt į mokyklos bendruomenę laiko tikrai buvo. Šiai dienai Kriaunose yra 72 mokyklinio amžiaus mokiniai. O mokyklą lanko 7. Ko gero, du atvažiuoja, gal 5. Darželinio amžiaus yra 20, lanko 5. Jei per tuos keturis metus, kai buvo pradėta kalbėti, kad tą mokyklą, ko gero, reikia uždaryti, būtų bendruomenė susikaupusi ir visi mokiniai lankytų šią mokyklą, šio klausimo mes tikrai nesvarstytume“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad bendruomenės įsipareigojimai dėl vaikų girdimi „metai iš metų“, įsipareigojimai gula į popierius, bet kūnu nevirsta. Vicemeras pabrėžė: remdami tokias mokyklas, skriaudžiame kitas.

E. Vilmas teigė, kad T. Barauskas meluoja: esą kalbėta apie 5-8 klases, o ne pradines. „Niekada nesakiau apie pradines klases“, – teigė E.Vilimas. Jam atsakė tarybos narė Dalia Lūžienė-Malijonienė, kurios pačios vaikai mokėsi jungtinėse klasėse Panemunyje. Ji teigė, kad net aukščiausios kvalifikacijos mokytojai sunku taip dirbti. Ir vaikai kenčia: vietoj 45 min jų pamoka trunka 10 min. „Mano vaikai per tai praėjo“, – pabrėžė ji.

Svarbiausia – ko reikia vaikams, ar ką mano bendruomenė?

Esminis klausimas rajono taryboje buvo, ką apie mokyklos uždarymą mano Kriaunų bendruomenė. Šis klausimas nuolat skambėjo iš opozicijos atstovų lūpų. Kodėl bendruomenės požiūris sprendžiant mokyklos likimą toks svarbus? Ar ji išlaiko mokyklą, ar jos nariai ten leidžia savo vaikus? Bendruomenę sudaro ne tik vaikų tėvai, ją sudaro ir pensininkai, ir seniai vaikus išauginę asmenys, kuriems visiškai vienodai, kiek ir kaip vaikų ten ugdoma. Kriaunų bendruomenei mokykla – nostalgija, kultūros židinys, darbo vietos, galbūt veiklų, projektų perspektyvos. Bet kurioje vietoje čia vaikai, jų ugdymo kokybė? Ypač kai skirti pedagogų ir tėvų atvažiuoja policija? Apie tai po posėdžio kalbėjo ne vienas rajono tarybos narys.

Klausta ne to, ką mano tėvai, kurių nuomonė de facto, o ne teoriškai, apie mokyklą daugiau negu aiški: 7 vaikai per keturias klases. Imta domėn ne finansiniai motyvai, kai 16 vaikų aptarnauti reikalingi beveik tiek pat etatų, kai mokyklos išlaidos per metus siekia 160 tūkst. Eur arba 10 tūkst. vaikui metams. Apie tai po posėdžio „Rokiškio Sirenai“ kalbėjo rajono tarybos narė, pedagogė Diana Meškauskienė. „Jei paklaustume visų rajono moksleivių tėvų, rajono mokesčių mokėtojų, ar jie pasisako už Kriaunų mokyklos išlaikymą, įdomu, ką jie pasakytų“,  – į vatą nevyniojo pedagogė. Juolab, kad rajono švietimo tarybos, kurią sudaro rajono pedagogai, moksleivių tėvai ir moksleviai, verdiktas buvo vienbalsis – uždaryti. D. Meškauskienė klausė: ar toji aplinka, vadinama kultūros židiniu, yra tokia, kurios reikia vaikams. Mokiniui, kad jis augtų reikalinga socializacija, jis nori bendrauti, turi turėti į ką lygiuotis, į ką stiebtis. „Mes nekalbam apie 50-100 km pavėžėjimą. Mes kalbam apie 10 km. Ar ugdymosi kokybė to neatpirks“, – klausė ji. „Jauni žmonės sako, kad tokias mokyklas išlaikyti – nusikaltimas. Kokius švietimo centrus norime išlaikyti – ar orientuotus į paslaugų teikėjus, ar į žmogų“, – teigė ji.

Ir Kriaunų bendruomenės vadovas Eugenijus Driskius apie savo misiją ginti faktiškai mirusią mokyklą, teigė diplomatiškai: jį bendruomenė įgaliojo perskaityti prašymą. Tą jis ir darąs. Už kreipimąsi vienbalsiai balsavo 66 Kriaunų bendruomenės nariai. Prašyme teigiama, kad tėvų sutarimu kitais mokslo metais skyrių lankys 17 vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Bendruomenės vadovas pabrėžė, kad nei jis, nei bendruomenė nėra jokios politinės jėgos atstovai ar įkaitai.

Verslininkas Ričardas Pagirys kalbėjo, kad vadovėlis ir Vilniuje, ir Rokiškyje, ir Kriaunose yra vienodas. Ir saulė šviečia taip pat. „Kaip ir sakytum, nuo vietovės mokymosi rezultatai nepriklauso. Priklauso, turbūt, nuo ten dirbančių žmonių“, – teigė verslininkas ir siūlė pradėti rezultatus gerinti nuo mokytojų, švietimo specialistų.

Valius Kazlauskas dalinosi patirtimi statant atminimo žymenis, kaip esą pastatyti paminklai suaktyvino bendruomenes. Jis atviru tekstu įvardino: reikia gelbėti Kriaunų bendruomenę. Kaip kitas bendruomenes gelbėjo... paminklais, taip šitą gelbės mokykla.

Kantrybė trūko net diplomatiškajam vedėjui:

dėl tokių atvejų ir inicijuojamas partijų susitarimas

Tuo tarpu rajono tarybos narys Stasys Meliūnas teigė, kad Seime dabar svarstoma uždrausti uždarinėti mokyklas be bendruomenės pritarimo, nes esą valstybės tarnautojai tarnauja „prastai suprantamiems valdiškiems interesams“.  O klausimas skambėjo: „ar buvo deramai suderinta su bendruomene, o jei buvo suderinta, tai kodėl dabar surinkti parašai ir sakoma, kad nesuderinta su bendruomene“. „Jei jūs manimi nepatikėsit, tai gal savo Švietimo komiteto nariais patikėsit“, – jam atsakė A. Laužadis ir pridūrė, kad skaičiai kalba patys už save.

Rajono švietimo, kultūros ir sporto komiteto vedėjui, pasižyminčiam taktu ir diplomatija, akivaizdu, trūko kantrybė ir jis tiesiai šviesiai pasakė: „Iš tikrųjų, jeigu jūs kalbat apie politinę švietimo visą sistemą, tai yra pavojingas gana klausimas. Vien dėl to buvo inicijuojamas partijų susitarimas, partijų susitarime kas yra numatyta? Sakykime, dėl ko jis toks inicijuojamas? Dėl panašių atvejų ir buvo inicijuojamas. Kas būtų pagal partijų susitarimą? Ogi neliktų pas mus nei Pandėlio gimnazijos, nei Juodupės gimnazijos, nei Kamajų gimnazijos, nei Obelių gimnazijos. Ten 11-12 klasės dvi paralelės turi būt. Pagrindinė to priežastis: kad paimt iš savivaldybių įstaigas ir Vyriausybė sutvarkytų, kad neliktų pagrindinių mokyklų, kuriose nėra 80 mokinių, kai mes uždarinėjam apie 20. Pradinėm mokyklom iš tikrųjų nepasakyta kiek turi būt, bet kad neliktų neskaitlingų pradinių mokyklų. Pradinei mokyklai komplektas pats mažiausias – kalbama apie 8 vaikus. Bet kad tų 8 vaikų nėra net per keturias klases, apie tai jau niekas nekalba. Nes tai jau nebesveikai atrodo, žinokit, kai kalba švietimo politikai. Tai jau yra badoma pirštais, kad yra tokių rajonų“, – tiesiai šviesiai rėžė A. Laužadis. Ir pridūrė, kad tiems, kuriems svarbūs žurnalo „Reitingai“ rezultatai, rajonas nukrenta bent per penkias pozicijas vien dėl šios mokyklos. Ir politiniu atveju tikrai kalbama ne apie tokius mažus darinius, kaip Kriaunų mokykla. „Kalbama apie daug didesnius darinius, kad jau jie blogai“, – pabrėžė A. Laužadis. Jis teigė, kad uždaryti vienintelę seniūnijos mokyklą, atsižvelgiant į jos dydį, sporto salę, atsižvelgiant į kaimo socialinę aplinką, mažiau mokytis vaikus skatinančius tėvus, nėra lengva. Jis džiaugėsi, kad yra dienos centro grupė, kur vaikai gali, grįžę iš įvairių mokyklų, mokytis, ruošti namų darbus. „Bet yra tie skaičiai, ir mes negalim daryti išimčių, kad 7 vaikai. Pernai balandį buvo 9, kaip dabar pagal žodžius. Pašnekėjom. Iki mūsų vėl atėjo informacija, kad iki tėvų platinama žinios, kad prašom pasirašykit, o paskui rugsėjį eisit ar neisit – čia jau jūsų reikalas. Čia pletkai, gandai, bet iki mūsų tokia informacija iš tėvų atėjo, paskambino, kad renka parašus, kad pradinukai eis toliau mokyklon“, – sakė A. Laužadis.

V. Kazlauskas domėjosi, kaip Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas vertina vieną mokyklos mokytojų. A. Laužadis pabrėžė, kad jis nenorėtų asmeniškai kalbėti nė apie vieną iš dviejų mokytojų. Tą patį sakė I. Tarvydis: jis teigė, kad bendruomenė esą dėl vienos mokytojos kreipėsi jau prieš keletą metų, bet nieko nebuvo daroma, o dabar dar ėmė ir susimušė.

Opozicija nebalsavo

Išklausius visus pasisakymus, buvo paskelbta pertrauka. Po pertraukos, rajono opozicijos nariai pareiškė nedalyvausiantys balsavime ir ištraukė korteles. Tačiau pozicijos 14 balsų užteko, kad priežodžiu tapusi Kriaunų mokykla pagaliau būtų uždaryta.