Suteikė vilties: vasarį žada mažinti nustatytą minimalų 21-o abituriento klasėje skaičių (0)

Savaitės pradžioje naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė paskelbė, kad ketina keisti ankstesnės Vyriausybės numatytą tvarką, kurioje nurodoma, kad gimnazijose vienuolikta klasė negali būti formuojama, jeigu joje mokosi mažiau, nei 21-as moksleivis.

Pasiteisinimas: kokybė

Primename, kad 2021 m. Vyriausybė pritarė nuostatai, jog norint gimnazijose formuoti 11-ą klasę (III gimnazinę), joje turi būti mažiausiai 21 moksleivis. Priešingu atveju, klasės nebūtų sudaromos. Savo sprendimą ankstesni valdantieji motyvavo tuo, kad siekia kiekvienam moksleiviui suteikti vienodas galimybes gauti geriausią išsilavinimą, o mažose mokyklose, dėl mažų klasių, sunku užtikrinti ne tik infrastruktūrą, bet ir tai, kad tikrai vyks tam tikros pasirenkamosios disciplinos pamokos.

Ne viena šalies gimnazija buvo nepatenkinta tokiu sprendimu, nes Lietuvoje yra apie 40 klasių, kuriose mokosi dvylika ir daugiau vaikų ir kurioms 21-o mokinio riba sukeltų problemų.

Tačiau prasidėjus švietimo sektoriaus atstovų bruzdesiui tvarka nepasikeitė, tik buvo sušvelninta nurodant, kad jei būsimų III klasės gimnazistų yra mažiau nei 21, ateinančiais mokslo metais klasę formuoti galima su sąlyga, kad tolesniais mokslo metais mokinių skaičius atitiks numatytąjį taisyklėse.

Išgirdo ir suprato

Tad tiek švietimo bendruomenė, tiek mažesnių šalies savivaldybių vadovai viltingai laukė rinkimų tikėdamiesi, kad naujieji Seimo nariai minėtą sprendimą iš esmės peržiūrės ir, be abejo, panaikins.  

Apie perspektyvas pakeisti senosios Vyriausybės sprendimą prieš mėnesį kalbėjo ir Sėlos rytinėje rinkimų apylinkėje išrinktas Seimo narys Tadas Barauskas tikinęs, kad su tuo metu dar tik būsimąja švietimo ministre R. Popoviene jau diskutavo šiuo klausimu.

„Visi suprantame, kad rajonuose komplektuoti gimnazines klases po 21-ą mokinį yra sudėtinga. Tai nėra vien Rokiškio problema – gimnazijos „išsimėčiusios“ po visus šalies rajonus. Pritarimą randu, o kaip visa tai bus realizuota, pamatysim“, – gruodžio pradžioje kalbėjo T. Barauskas.

Panašu, kad viskas realizuojasi teigiama linkme: šios savaitės pradžioje R. Popovienė paskelbė, kad sausio pabaigoje savivaldybių merams, profesinėms sąjungoms bus pateikti keli kisiančio rodiklio variantai, o vasarį bus ir Vyriausybės nutarimas: vietoj dabar nustatyto 21-o moksleivio, kaip alternatyvas ministrė nurodė iki šiol buvusius 12 ar 15 būsimų vienuoliktokų.   

Truputis vilties

Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis kol kas sakė žinantis tiek pat, kiek paskelbta viešojoje erdvėje.

„Šiai dienai dar yra tik kalbos, bet keturioms mūsų miestelių gimnazijoms bent jau sužibo viltis. Senosios Vyriausybės priimtas nutarimas paliečia visas: Pandėlio, Obelių, Juodupės ir Kamajų gimnazijas, tad jei dabartinė valdžia sutars sumažinti moksleivių skaičių klasėje, tikrai bus teigiamas pokytis. Ministerija planuoja mėnesio eigoje savivaldybėms ir švietimo darbuotojams pateikti parengtą projektą, gal paprašys kažkokių pastabų, nors kiek į jas bus atsižvelgiama, vėlgi, klausimas“, – šyptelėjo vedėjas.

Tačiau tuo pat metu A. Laužadis prasitarė, kad ramu būtų tik kuriam laikui, mat dėl mažėjančių mokinių skaičiaus, grėsmė netekti gimnazijos statuso vis tiek išlieka vienai rajono ugdymo įstaigai.

Anot skyriaus vedėjo, sunkiausia bus Obelių gimnazijai, kurioje net ir 15-os mokinių riba būtų sunkiai išlaikoma: „Remiantis rugsėjį pateiktais duomenimis, net 8-okų šioje gimnazijoje yra tik 16. Turint mintyje tai, kad po 10-ies klasių moksleivių dar „nubyra“, perspektyvos tokios, kad ateityje Obelių gimnazija gali tapti dešimtmete – pagrindine – mokykla. Kol kas kitoms: Kamajams, Juodupei ir Pandėliui, kiek „lengviau“ dėl moksleivių“.

Bėda – pavežėjimas

Kalbėdama apie planuojamą minėto nutarimo keitimą, kaip vieną iš to priežasčių ministrė R. Popovienė įvardija ir savivaldybėms išaugsiančius pavėžėjimo kaštus. Tą akcentavo ir A. Laužadis sakydamas, kad neatšaukus senojo Vyriausybės nutarimo, dauguma šalies rajonų susidurs su ženkliai išaugusiu pavežėjimo poreikiu: „Juk realybė tokia, kad mokiniai negyvena konkrečiai, sakykim, Obeliuose. Jie į gimnaziją atvyksta iš aplinkinių kaimų, kurie išsidėstę po visą seniūniją į skirtingas puses. Tad surinkti ir suvežioti gimnazistus būtų sudėtinga: reikės ir papildomo transporto, nes su vienu autobusiuku tikrai neišsiversime, arba galvoti kažkokias kitas alternatyvas“.

Truputis statistikos

Remiantis statistika, Kamajų Antano Strazdo gimnazijoje rugsėjo mėn. buvo suformuotos dvi vienuoliktokų klasės, kurių bendras mokinių skaičius siekia net 31 moksleivį. Gimnazija turi 22 dešimtokus ir 20 devintokų.

Pandėlio gimnazijoje yra 21 vienuoliktokas (viena klasė), 25-i dešimtokai ir net 27-i devintokai.

Juodupės gimnazija šiais metais vienuoliktokų neturi. Mokslo metų pradžioje kalbinta Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė tąkart sakė, kad gimnazija neteko 12-os moksleivių. Anot pašnekovės, mokslo metus gimnazija pradėjo turėdama 18-a dešimtokų, tačiau kalbėdama apie ateitį direktorė tąkart svarstė, kad jei įstatymas nepasikeis, 2025-ųjų rugsėjį gimnazija jų neteks.

Analizuojant apie Obelių gimnazijos rodiklius, ugdymo įstaiga šiais metais taip pat neturi 11-os klasės, nes, kaip rugsėjo pradžioje sakė direktorė Neringa Ragelienė, į 11-ą klasę norėjo eiti tik 6 moksleiviai iš 14-os, baigusių dešimt klasių.

Šį rugsėjį gimnazija pradėjo su 15-a dešimtokų ir 17-a devintokų. Aštuntoje klasėse mokosi 16-a mokinių, septintoje – 10, šeštoje – 15, penktoje – 16, ketvirtoje – 13, trečiokų gimnazijoje yra 12, antrokų – 11, o pirmokų rugsėjį atėjo tik 10.

Ne itin dideli skaičiai ir kalbant apie pavasarį minėtas gimnazijas baigsiančius abiturientus. Juodupė į tolimesnį gyvenimo kelią išleis 14, Kamajų A. Strazdo gimnazija – 18, Obelių – 13, Pandėlio– 19.