Nuotolinis mokymas rajono mokyklose – kol kas be didesnių bėdų (3)

Kovo 30-ąją baigėsi moksleivių atostogos. Vos per dvi savaites pedagogams teko pasiruošti tam, ko iki šiol šalies istorijoje nėra buvę – visuotiniam nuotoliniam mokymui. Klausimų ir baimių būta daug: ar interneto greičio užteks išaugusioms apkrovoms, ar tinkamai veiks kompiuterinės programos, ar mokytojams pavyks suformuoti nuotoliniu būdu pamokų turinį. Kaip sekasi pirmosios nuotolinio ugdymo valandos, „Rokiškio Sirena“ klausė rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Aurimo Laužadžio.


Šiokio tokio nerimo sukėlė facebook pasirodę pranešimai, kad stringa pagrindinės programos, kuriomis ir buvo numatyta vykdyti nuotolinį ugdymą: TAMO ir „Zoom“ bei „Eduka“. A. Laužadis paaiškino, kad apie TAMO trukdžius girdėjo, tačiau paskui ši programa ėmė veikti korektiškai. Kol kas mūsų rajone didesnių nesklandumų nebūta. „Jei būtų susidurta su rimtesniais iššūkiais, jau tikrai mokyklos būtų mums pranešę“, – sakė pašnekovas. Kol kas skambinti mokyklų direktoriams bei mokytojams, ir egzaminuoti jų apie nuotolinio ugdymo niuansus, skyriaus specialistai neskuba: iki pietų buvo pats pamokų vedimo įkarštis, o mokytojams dėl niekada nebandytos naujovės ir taip gausu įtampos bei streso. „Norime leisti jiems ramiai dirbti. O nesklandumus ir kaip juos spręsti, darbo dienai besibaigiant, aptarsime su mokyklų direktoriais“, – sakė A. Laužadis.
Svarbiausia, kad galimybę mokytis nuotoliniu būdu turi visi rajono moksleiviai: neturinčius kompiuterių jais aprūpino mokyklos. O savaitės pabaigoje, pasak pašnekovo, planuojama, kad rajoną pasieks ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nupirktų kompiuterių siunta.

Nesklandumus ruošiamasi spręsti
Šią savaitę, pasak A. Laužadžio, tikėtini įvairiausi nesklandumai: mokyklos, mokytojai ir moksleiviai tik pratinasi prie niekada iki šiol nenaudoto metodo. Kol vaikai atostogavo, mokytojams buvo didžiulis darbo įkarštis: jie per labai trumpą laiką turėjo pritaikyti pamokų turinį nuotoliniam mokymui. Tai nėra lengva ir paprasta: skiriasi mokytojų kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, gebėjimai apdoroti grafinę, vaizdinę, audio medžiagą.
Tad galbūt ateityje verta investuoti ir sukurti visoms klasėms vieningas pamokas: mokytojams, mokslininkams, dizaineriams sėsti prie bendro stalo ir sukurti vaizdinę kiekvieno dalyko, kiekvienos pamokos medžiagą, kad bet kada prireikus mokytojai galėtų pradėti vieningai naudoti korektišką ir kokybišką turinį, o ne kiekvienam gaišti laiką ir pagal savo turimas žinias „žirkių ir klijų“ metodu „lipdyti“ nuotolines pamokas? Žinoma, tai kainuotų didžiulius pinigus, tačiau kiekvienas mokytojas galėtų naudotis parankine priemone, o ne savarankiškai išradinėti dviratį. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas teigė, kad švietimo strategams tikrai vertėtų apie tai pagalvoti.