Psichologas: mokykime vaikus gerais pavyzdžiais, o ne gąsdindami blogybėmis (0)

Kaip tvarkysime atliekas ateityje, didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip išauklėsime savo vaikus. Kaip juos išmokyti teisingai rūšiuoti? Kada pradėti? Ką sakyti vaikams, aiškinant, kodėl skirtingas atliekas reikia mesti į skirtingas šiukšlių dėžes? Socialinių mokslų daktaras, psichologas Mykolas Simas Poškus pabrėžia, kad svarbiausia auklėjant – geras tėvų pavyzdys. 

Moka nunešti šiukšlę iki šiukšlių dėžės – rūšiuoti gali 

„Vaikus galima pradėti mokyti rūšiuoti nuo pat mažens – kai tik jie yra pakankamai dideli, kad sugebėtų nunešti šiukšlę iki šiukšlių dėžės“, – tvirtina psichologas, socialinių mokslų daktaras M. S. Poškus. 

Jo manymu, atliekų rūšiavimo veikiausiai nederėtų sureikšminti kaip kažko ypatingo, tačiau verta vaikams pasakyti, kad teisingai rūšiuojant saugome medžius ir gyvūnus, rūpinamės gamta. Be to, vaikams aktualiausia matyti gerą tėvų ir kitų jiems svarbių suaugusiųjų pavyzdį, tad visų svarbiausia yra mums, suaugusiesiems, patiems tinkamai rūšiuoti – tuomet vaikai netruks perimti šį įprotį. 

„Vaikai mokosi stebėdami jiems svarbius suaugusiuosius, imituoja jų elgesį. Tai yra natūralus vaiko mokymasis, kaip tinkamai elgtis. Kiek ūgtelėję vaikai pradeda stebėti ne tik savo artimųjų, bet ir bendrai visuomenės elgesį – mes visi esame linkę sekti daugumos pavyzdžiu. Šie dėsningumai yra puikiai žinomi ir itin gausiai ištyrinėti, tad nėra jokios abejonės, kad efektyviausias būdas paskatinti tiek mažus, tiek ir didelius rūšiuoti – rodyti jiems gerą pavyzdį“, – pabrėžia mokslininkas. 

Blogi pavyzdžiai ir gąsdinimas mažina motyvaciją 

Dr.M.S.Poškus taip pat atkreipia dėmesį, kad pasakojimai apie netinkamą elgseną ar gąsdinimai ekologinėmis pasekmėmis, auklėjant vaikus, deja, nėra efektyvūs. 

„Nederėtų kalbėti, kad gausybė žmonių nerūšiuoja. Net pristatant tai kaip blogą pavyzdį, nevertėtų kalbėti, kad nerūšiuotos atliekos yra baisi problema, nes tai sumažina vaikų ir ne tik vaikų motyvaciją stengtis elgtis tinkamai. Verčiau priminkime vaikams ir apskritai savo aplinkiniams, kad žmonės rūšiuoja ir vis daugiau, daugiau atliekų yra tinkamai surūšiuojamos ir perdirbamos. Taip motyvuosime žmones prisidėti prie sprendimo“, – tvirtina psichologas. 

„Blogų pavyzdžių įvardijimas, ypač pristatant juos kaip paplitusius, skatina mus susimąstyti, ar elgesys, kuris yra tek paplitęs, išties yra netinkamas? Mūsų įgimtos suvokimo tendencijos skatina mus elgtis daugumos pavyzdžiu, tad kalbėti, kad daug žmonių nemoka rūšiuoti ar nesistengia to daryti – žalinga“, – aiškina dr. M. S. Poškus. 

Psichologo patarimas – nepatingėti papasakoti vaikams, kam rūšiavimas yra skirtas, kodėl jis atliekamas, jei vaikams toks klausimas kyla. Atsakyti „nes aš taip pasakiau“ ar „nes taip reikia“ – nėra geri paaiškinimai. „Vaikai aktyviai siekia suprasti juos supantį pasaulį ir kaip jis veikia, tad šį smalsumą reikėtų gerbti ir suteikti tikrus atsakymus. Supratimas, kodėl vienas ar kitas veiksmas yra naudingas gamtai, motyvuos mažuosius“, – pabrėžia dr. M. S. Poškus. 

Gero pavyzdžio šeimose trūksta 

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad atliekų politika apima ne tik teisingą atliekų šalinimą, bet ir atsakingą vartojimą bei taisymą. Tuo tarpu apklausos rodo, kad daugelio Lietuvos gyventojų namų ūkiuose guli nenaudojami arba itin retai naudojami prietaisai. Dalis jų yra veikiantys, o dalis sugedę, tačiau nei tie, nei anie negalėtų būti atsakingos elgsenos pavyzdžiu vaikams. 

„Mūsų asociacijos inicijuoto tyrimo metu beveik pusė respondentų nurodė 2018–2020 metais įsigiję prietaisų, kurie buvo per mažai naudojami ir tik užėmė vietą namuose. Net 38 proc. respondentų teigė tokius nenaudojamus prietaisus kaupiantys sandėliukuose. Vargu ar tai geras pavyzdys, kaip reikia įsigyti daiktus ir ką su jais daryti. Akivaizdu, kad labai dažnai žmonės nepasvarsto, kiek jiems reikalingas vienas ar kitas daiktas, o vėliau nesirūpina, kad jis patektų į rankas tiems, kam jo iš tiesų reikia“, – sako L. Jurevičienė. 

Ji taip pat pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tikrai nestinga nei daiktų atidavimo ar panaudotų prietaisų pardavimo platformų, nei galimybių saugiai ir atsakingai išmesti elektronikos atliekas. Tuo tarpu Europos Sąjungoje vykdoma tvarumo politikos pagrindu gamintojams nustatoma vis daugiau reikalavimų gaminti patvarius ir pataisomus prietaisus bei įrangą, o vartotojams teisė į elektronikos taisymą palaipsniui virsta realia praktika. 

Elektronikos gaminiai vaikams įdomūs nuo mažų dienų 

„Vaikai šiuo metu yra aktyvūs elektronikos naudotojai – elektroniniai žaislai jiems pažįstami nuo kūdikystės, o mažieji netrunka susidomėti ir skaitmeniniais prietaisais, kompiuteriniais žaidimais, programėlėmis, socialiniais tinklais. Įvertinus, kaip visa tai patrauklu vaikams, būtų gerai jiems paaiškinti, kad tokiems prietaisams pagaminti reikalingi ištekliai gali būti atgauti, perdirbus elektronikos atliekas. Vystantis technologijoms, šis žiedinės ekonomikos principas būtų motyvuojantis pavyzdys ir sykiu labai svarbi tvarios ateities galimybė“, – pabrėžia EPA atstovė. 

Pasak L. Jurevičienės, mūsų šalyje smulkiosios elektronikos atliekas, panaudotas baterijas ir dujošvytes lemputes galima saugiai išmesti į joms skirtus konteinerius, esančius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Šalia kai kurių prekybos centrų yra pastatyti ir stambiosioms elektronikos atliekoms skirti konteineriai. Be to, EPA stambiagabaritės elektronikos atliekas išveža nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje. 

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA) 

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu. 

Daugiau informacijos teirautis: Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“, tel. +370 699 95672, e. paštas neringa@theflow.lt.