Rokiškio jaunimą domino informacinis saugumas (0)

Jaunieji rokiškėnai, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro 9j klasės moksleiviai įgyvendina tarptautinį projektą, skirtą medijų raštingumui. Susipažinti su tuo, kaip atrodo žurnalisto darbas iš arti, kokie yra šiandieniniai žiniasklaidos ir informacinės visuomenės iššūkiai, moksleiviai užsuko į „Rokiškio Sirenos“ redakciją. Vizitas neatsitiktinis: „Rokiškio Sirena“ jau keletą metų nuosekliai šviečia savo skaitytojus šiomis aktualiomis temomis.

Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras dalyvauja Erasmus programos projekte „Zoom Media“ (2019-1-CZ01-KA201-061232), kurio pagrindinis uždavinys yra ugdyti jaunimo informacinį raštingumą bei kritinį mąstymą. Projekte dalyvauja šešių šalių moksleiviai: Didžiosios Britanijos, Turkijos, Italijos, Graikijos, Čekijos ir Lietuvos. Viena iš projekto užduočių, kurias reikėjo atlkti moksleiviams: parengti interviu medijų raštingumo tema. Pašnekovu moksleiviai nusprendė kviesti „Rokiškio Sirenos“ žurnalistę Liną Dūdaitę-Kralikienę. Interviu ėmė Indrėja Bernotaitė ir Justas Grincevičius.
Sprendimas natūralus: „Rokiškio Sirena“ jau keletą metų dalyvauja įvairiuose renginiuose bei mokymuose, skirtuose šiandieniniams informacinio saugumo iššūkiams. Už sėkmingą veiklą, informuojant visuomenę apie šiandienines grėsmes, dėmesį šalies gynybai, ugdant patriotizmą, ir laikraštis, ir žurnalistė pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą.
Pastaraisiais metais ir pačioje redakcijoje ir kolegoms žiniasklaidos atstovams, ir visuomenei organizuojami mokymai, viešos paskaitos informacinio saugumo tema. Kaip sakė viena projekto vadovių, mokytoja Edita Danienė, kai kurios paskaitos labai tinkamos ir kaip mokomoji medžiaga jauniesiems projekto dalyviams. Kartu su E. Daniene projektui vadovauja mokytoja Violėta Deksnienė.
Taigi, interviu jaunimas norėjo sužinoti, ar visuomet informacinėje erdvėje informacija pateikiama objektyviai ir etiškai, ar medijos formuoja mūsų nuomonę, ar esame raštingi informacijos vartotojai.
Žurnalistė interviu kalbėjo apie tai, kuo žiniasklaida skiriasi nuo kitų būdų skleisti naujienas. Kokie yra reikalavimai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, kokia jų atsakomybė. Ir, svarbiausia, kuo skiriasi privataus asmens, tarkime, patalpinusio žinutę socialiniame tinkle, pareigos ir atsakomybė, nuo viešosios informacijos rengėjo. Kas gresia toms žiniasklaidos priemonėms, kurios nesilaiko etikos kodekso, įstatymų reikalavimų.
Su tuo susijusi ir šiandieninė naujovė – vadinamieji nuomonės formuotojai, influenseriai. Čia jau matyti ir kartų skirtumas: jei jaunimas į influenserius žiūri gana entuziastingai, tai žurnalistės manymu, tai yra absoliutus blogis. Kodėl yra pavojinga leisti formuoti nuomonę? Ar tai neprieštarauja siekiamybei – kritiniam mąstymui. Vėliau ši tema išplėtota plačiau, praktiniais pavyzdžiais. Tarkime, jaunimo tarpe įtakingas influenseris pataria, kokias kosmetines priemones naudoti problematiškos paauglių odos priežiūrai. Jaunimas džiaugiasi: galima sužinoti apie naujus produktus. Žurnalistė gi jų klausė, ar asmuo, neturintis dermatologo išsilavinimo, yra kompetetingas patarti tokiu jautriu klausimu, ar jis yra atsakingas jo reklamuojamų priemonių sukeltas pasekmes?
Šiuo pavyzdžiu buvo pereita prie diskusijos apie pačių skaitytojų informacinį raštingumą, informacijos higieną, informacijos tikrinimo metodus. „Šiuo metu mes esame informacinio karo lauke. Ir tai ne mano išsigalvojimai: apie tai kalba ir Valstybės saugumo departamentas, ir Lietuvos kariuomenės antrasis departamentas“, – sakė žurnalistė. Ji pasakojimą apie informacines atakas iliustravo praktiniais pavyzdžiais, kai buvo bandomas mūsų žiniasklaidos priemonių atsparumas propagandai. Ir kalbėjo apie būdus apsisaugoti: tikrinti informaciją, neplatinti abejotinų žinučių, kliautis tik patikrintais ir patikimais šaltiniais.