Skatina platesnį pažinimą: J. Tumo-Vaižganto progimnazijoje pristatyta nekasdieniška profesija (0)

Rokiškio Juozu Tumo-Vaižganto progimnazijoje kiekvieną pavasarį organizuojamos profesijų pažinimo dienos. Šiais metais išsamiau su tam tikromis specialybėmis moksleiviai bus supažindinti gegužės viduryje, bet startas jau duotas: savaitės pradžioje progimnazijos bendruomenė buvo supažindinta su vertimo į gestų kalbą specialistais. Šis susitikimas buvo naudingas dvigubai, nes kartu vaikams atskleista ir kurčiųjų gyvenimo subtilybių, kurias pristatė Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Paulius Jurjonas.

Buvo visai kitoks planas

Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro karjeros specialistė Lina Valotkienė, kuri buvo susitikimo iniciatorė, juokėsi, kad šis susitikimas buvo rezultatu visai kitokios planuotos idėjos.   

„Prieš kurį laiką aš, kaip karjeros specialistė, gavau rekomendacinį raštą, kad reikia skatinti gestų kalbos vertėjų profesijos žinomumą. Žinau, kad viena šios profesijos specialistė buvo Rokiškyje, tačiau susisiekus su ja paaiškėjo, kad tuo nebeužsiima ir patarė kreiptis kitur. Beieškodama suradau Lietuvos kurčiųjų draugiją, kurių prašiau rekomendacijų. Visgi bekalbant kilo mintis, kad gal visai pravartu būtų vaikams apskritai pristatyti asmenų, turinčių klausos negalią, kasdienybę, gyvenimo principus ir pan. Paaiškėjo, kad draugija netgi vykdo tokį projektą, tad su P. Jurjonu susitarėme padaryti „įvadą“ – pirmiausia su vaikais pasikalbėti apie kurčiuosius, o jau ateityje išsamiau bus galima pristatyti ir vertėjo į gestų kalbą specialybę“, – pasakojo pašnekovė.

Savaitės pradžioje vykęs susitikimas buvo jau antrasis, kuriame dalyvavo apie 140 progimnazijos bendruomenės narių: 2­-8 klasių moksleiviai, pedagogai bei administracija.   

Be vertėjo – nė iš vietos

L. Valtokienės teigimu, nors buvo orientuojamasi į pokalbį apie kurčiuosius, tačiau vaikai turėjo galimybę pamatyti ir šiek tiek suprasti gestų kalbos vertėjo darbo specifiką – juk P. Jurjonas su bendruomene bendravo gestų kalba, o susikalbėti vieniems su kitais padėjo dvi lietuvių gestų kalbos vertėjos.

Anot karjeros specialistės, kurčiųjų bendravimas su gestų kalbos vertėjais yra labai sudėtingas: pastarieji turi itin atidžiai įsižiūrėti, ką kurčiasis sako, nes šioje kalboje sakiniai dėliojami lyg iš kitos pusės – nuo pabaigos.

„Kalbėjimo gestais procesas taip pat nėra lengvas, nes jį lydi ir žmogaus emocijos, veido išraiškos. Taip pat kurtiesiems labai svarbus yra akių kontaktas, o kai kurie žmonės moka skaityti iš lūpų, tad bendraujant su jais tereikia aiškiai artikuliuoti žodžius. Svečias mums kelis kartus pabrėžė, kad kurtumas yra nematoma negalia, tad nereikia tyčiotis iš žmogaus, jei jis iš karto neatkreipia į tave dėmesio. Lygiai taip pat nereikia išsigąsti tokių žmonių. Pasakojo, kaip mokiniams ar mokytojams elgtis, jei klasėje atsirastų tokių vaikų – kaip nesutrikti“, – paskaitų detalėmis dalijosi L. Valotkienė.

Anot moters, trijų pamokų trukmės susitikimas buvo labai informatyvus, nes svečias atskleidė įvairių faktų, kurių plačiau nesidomint, niekas negali žinoti, pavyzdžiui, kad gestų kalba irgi turi savo pokalbes: yra lietuvių gestų kalba, anglų gestų kalba, tarptautinė gestų kalba.

Mergaitė, kalbanti gestų kalba

Karjeros specialistė džiaugėsi, kad nors iš Rokiškio svečias išvyko išsekęs, nes pokalbiui reikėjo nemažai fizinių jėgų, tačiau paprastas laiškas „užaugo“ į itin informatyvų susitikimą, naudingą ne tik vaikams, bet ir pedagogams.

L. Valotkienė išskyrė dar keletą niuansų, kuriais susitikimo metu pasidalino P. Jurjonas: „Pavyzdžiui, rodyti pirštu mums yra nemandagu, bet gestų kalboje tai jau reiškia kažkokį ženklą. Mokiniai ir patys bandė savo vardą pasakyti gestų kalba, spėliojo, kaip galėtų ženklais įvardinti kažkokius objektus, klausinėjo, kaip gestų kalba pasakyti vieną ar kitą žodį. Bet mane labiausiai nustebino tai, kad mokinių gretose buvo, berods, 6-okė, savarankiškai išmokusi gestų kalbą. Ji po paskaitos trumpai šnektelėjo su svečiu“.

Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas atkreipė moksleivių dėmesį į visuomenėje nusistovėjusį vertinimą, kad klausos negalią turintis žmogus (kurčiasis), yra ir nebylys.

„Toks teiginys, kaip kurčnebylys yra nevartotinas. Žmones tai žeidžia. Anot Pauliaus, nebylys nebūtinai yra kurčias, lygiai taip pat, kaip kurčiasis nebūtinai bus nebylys – jis gali skleisti tam tikrus garsus, tarti žodžius. Tas junginys yra likęs nuo senų laikų, „prilipęs“ pavadinimas, bet šiandien jis negali būti vartojamas“, – ir nedalyvavusiems paskaitoje primena L. Valotkienė.