Vasaros belaukiant – patarimai iš RPMC mokytojų rubrikoje „Mokytojas žino“ (0)

Lietuvių liaudies išmintis byloja, kad mokytis – niekada nevėlu, o kas geriau išmokys, jei ne mokytojas? Nors kai kurios gyvenimo tiesos yra „senos, kaip pasaulis“, tačiau jas pasikartoti verta kiekvienam. Tad šį kartą gyvenimo pamoką rubrikoje „Mokytojas žino“ veda ir įžvalgomis dalinasi Rokiškio profesinio mokymo centro (RPMC) slaugytojo padėjėjo profesijos mokytojai, primenantys, į ką žmonės turi atkreipti dėmesį per karščius. Juk vasara – nebe už kalnų!

Neignoruokite ženklų

Vasara visiems asocijuojasi su poilsiu, saulėtomis dienomis bei ilgais vakarais ir, žinoma, laiku, praleidžiamu gryname ore. Tačiau šiltasis sezonas organizmui tampa nemenku išbandymu: staigūs temperatūros pokyčiai, intensyvesnė saulė, didesnis fizinis aktyvumas bei skysčių netekimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Dažniausiai pavojingos būklės prasideda visai nekaltai atrodančiais simptomais, į kuriuos žmonės linkę nekreipti dėmesio.

RPMC slaugytojo padėjėjo profesijos mokytojai primena, kad karštis veikia visą organizmą, nes žmogaus kūnas dirba intensyviau, bandydamas palaikyti normalią temperatūrą. Prakaituojant netenkama ne tik vandens, bet ir organizmui būtinų elektrolitų: natrio, kalio bei magnio. Būtent todėl vasarą žmonėms dažniau pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas ar širdies ritmo sutrikimai.

Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, vaikai bei sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi aukšta oro temperatūra širdžiai sukelia papildomą krūvį, todėl net ir sveiki žmonės gali pajusti neįprastą silpnumą ar dusulį.

Troškulys – vėlyvas signalas

Dažnai manoma, kad vandens reikia gerti tik pajutus troškulį. Tačiau troškulys – jau pirmasis dehidratacijos požymis, o pirmieji dehidratacijos simptomai dažnai būna gana nežymūs: burnos džiūvimas, mieguistumas, sumažėjusi koncentracija, galvos skausmas ar dirglumas. Vėliau gali atsirasti raumenų mėšlungis, pykinimas, orientacijos sutrikimai žmogus gali net apalpti. Karštomis dienomis rekomenduojama reguliariai gurkšnoti vandenį visos dienos metu, nelaukiant stipraus troškulio. Taip pat svarbu nepamiršti maisto produktų, kuriuose gausu skysčių – vaisių, daržovių, uogų.

Nepersistengti

Nors saulės spinduliai padeda žmogaus organizmui gaminti vitaminą D, per didelis ultravioletinių spindulių kiekis gali būti kenksmingas: pakenkti odai bei bendrai organizmo būklei. Ilgas buvimas tiesioginėje saulėje didina nudegimų, perkaitimo ir šilumos smūgio riziką. RPMC slaugytojo padėjėjo profesijos mokytojai primena, kad karštą dieną rekomenduojama vengti saulės vidurdienį, o būnant lauke, dėvėti galvos apdangalus, rinktis šviesius natūralaus audinio drabužius ir naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Taip pat svarbu nepamiršti, kad net debesuotą dieną ultravioletiniai spinduliai išlieka aktyvūs, todėl oda turėtų būti saugoma nuolat.

Svarbiausia – nelaukti

Niekas nenori sirgti, o ypač – vasarą. Visų negalavimų dažniausiai galima išvengti žinant ir laikantis kelių paprastų taisyklių: gerti pakankamai vandens, riboti laiką būnant kaitrioje saulėje, nepamiršti gero poilsio ir svarbiausia – stebėti organizmo siunčiamus signalus. Net ir lietuviška vasara gali būti pavojinga, jei ignoruojame savo savijautą.