Daliai atsiimančių II pakopos pensijų pinigus juos nuskaičiuos (0)

Jau po keleto mėnesių į gyventojų, nusprendusių atsiimti sukauptus II pakopos pensijų pinigus, sąskaitas ims plūsti pinigų pervedimai. Visgi, ne visiems tai bus gera žinia. Daliai gyventojų pinigai bus nuskaičiuoti jų pačių skoloms padengti.

Naujienų portalas Lrytas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją ir išsiaiškino, kaip bus nuskaičiuojamos skolos iš atsiimtų pensijų pinigų.

Išieškojimą vykdo kreditoriams

Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė pirmiausia priminė tai, kad antstoliai vykdo skolų išieškojimą ne sau, bet kreditoriams.

Naujienų portalas Lrytas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją ir išsiaiškino, kaip bus nuskaičiuojamos skolos iš atsiimtų pensijų pinigų. Išieškojimą vykdo kreditoriams Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė pirmiausia priminė tai, kad antstoliai vykdo skolų išieškojimą ne sau, bet kreditoriams. Pokyčiai dėl antrosios pensijų pakopos atveria naujas galimybes sukčiams: patarimai, kaip neapsigauti „Būdami valstybės įgalioti asmenys, antstoliai įgyvendina teismų ir kitų institucijų patvirtintus kreditorių reikalavimus. Antstolių pareiga – padėti kreditoriams susigrąžinti skolas, kurių skolingi asmenys jiems negrąžina gera valia. Labai dažnai kreditorių (pvz., alimentų negaunančių vienišų mamų) finansinė padėtis yra netgi prastesnė, nei skolininkų“, – sakė ji.

Skolos bus išieškomos

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija aiškina, kad skolos iš atsiimtų II pakopos pensijų pinigų galės būti išieškomos kreditoriams.

„Naujai įsigaliojusiame Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos, taip pat iš pagal Pensijų kaupimo įstatymą, išmokėtos turto dalies ar pagal Pensijų kaupimo įstatymą, išmokėto turto priešpensinio amžiaus asmeniui vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.

Tai reiškia, kad lėšos, pervestos į asmens sąskaitą iš pensijų kaupimo fondo, bus nuskaitomos automatiškai elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir šios sistemos priemonėmis paskirstomos asmens skoliniams įsipareigojimams dengti“, – teigiama ministerijos paaiškinime.

Tuo tarpu, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja pažymėjo, kad išieškojimas iš II pakopos pensijų fonde esančių lėšų nevykdomas.

Bet nuo to momento, kai pensijų kaupimo lėšos išmokamos ir pervedamos į asmens banko sąskaitą, jos tampa piniginėmis lėšomis, iš kurių skolos jau gali būti išieškomos bendra tvarka.

Kaip aiškino D. Šnirpūnė, kada toks momentas ateis (ar neateis), priklauso nuo paties skolingo asmens pasirinkimo.

„Tam tikrais atvejais gali būti nuskaičiuojama ir visa pervestos išmokos suma (jei asmens pradelsta skola ar skolos yra pakankamai didelės).

Tai gali būti naudinga ir pačiam skolininkui, jei tarp jo pradelstų skolų esama tokių, kurioms skaičiuojamos teismo priteistos palūkanos (o jos skaičiuojamos dažniau nei kas antrame išieškojimo procese). Iš karto padengus visą skolą, ji nustoja augusi, žmogus gali pradėti savo finansų istoriją „nuo švaraus balto lapo“, – teigė ji.

Be to, atkreipė dėmesį, kad skolų dengimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto bus vykdomas atliekant procentines išskaitas iš kiekvieną mėnesį gaunamų sumų.

Banko „Luminor“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė atkreipė dėmesį, kad galiausiai kiekviena situacija yra individuali ir priklauso nuo antstolio patvarkymo, kurio griežtai laikosi visos pensijų kaupimo bendrovės.

„Antstolio patvarkyme būna išaiškinta, kaip privalo elgtis pensijų kaupimo bendrovė: ar į pinigus konvertuotus vienetus pervesti į antstolio sąskaitą, ar tai padaryti per kliento sąskaitą.

Taigi, kiekvieno konkretaus kliento atveju galutinis lėšų gavėjas gali skirtis – gali būti arba klientas, arba antstolio sąskaita“, – pastebėjo ji.

Ką daryti, jeigu pinigų nuskaitys per daug

Naujienų portalas Lrytas taip pat pasidomėjo, ar numatytos kokios nors apsaugos priemonės, kad elektroninių ryšių priemonėmis vykdomos automatinės išskaitos į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nebūtų taikomos neteisingai ar per plačiai?

Kalbėdama apie tai, Teisingumo ministerija paaiškino, kad antstoliai gali neturėti informacijos apie tai, kad asmeniui į sąskaitą pervestos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl labai svarbu, kad skolininkai bendradarbiautų su antstoliais ir iš anksto pateiktų visą reikalingą informaciją tam, kad antstoliai galėtų nustatyti neišieškomą sumą.

Taip pat pažymėjo, kad numatytos priemonės, jog neteisingai nuskaitytos lėšos būtų sugrąžinamos asmenims.

„Antstolis, nustatęs, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nuskaityta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui“, – nurodė ministerija.

Be pinigų nepalieka

Anot D. Šnirpūnės, skolingas asmuo niekada nepaliekamas be lėšų pragyvenimui.

Ji pažymi, kad areštuotoje asmens sąskaitoje visada paliekama minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD) atitinkanti suma, kuri nustatoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. 2026 metams nustatytas MVPD – 468 eurai.

Visgi, pasak jos, sprendžiant iš duomenų apie oficialiai dirbančius skolininkus, papildomų pensijų lėšas atsiimsiančių skolingų asmenų skaičius neturėtų būti didelis. Mat oficialiai dirbančių skolininkų Lietuvoje tėra apie 20 proc. ir ne visi oficialiai dirbantieji ar dirbusieji kaupia ar kaupė lėšas II pakopos pensijų fonduose.

Ką daryti, jeigu pinigus nuskaitys, nors neturėtų

Pasidomėjome, kaip bus siekiama užtikrinti, kad antstoliai neišskaičiuotų iš II pensijų pakopos atsiimtų lėšų asmenims, kuriems pagal įstatymą tokios išieškojimo išmokos neturi būti taikomos (pvz., sergantiems sunkia liga ar gaunantiems paliatyvią pagalbą).

Teisingumo ministerija pažymėjo, kad antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje nustato neišieškomą sumą, t. y. sumą, kurią draudžiama išieškoti iš kredito įstaigoje skolininko turimoje sąskaitoje esančių lėšų ir kuri skirta skolininkui laisvai disponuoti.

Tai lėšų, iš kurių išieškoti draudžiama (pavyzdžiui, socialinių pašalpų, po išskaitų atlikimo skolininkui liekanti darbo užmokesčio dalis ir pan.), suma, ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis (šiuo metu – 468 Eur).

Taip pat atkreipė dėmesį, kad antstoliai gali neturėti informacijos apie tai, kad asmuo atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, kai jam išmokėtos pensijų fonde sukauptos lėšos negali būti išieškomos, todėl patys savo iniciatyva padidinti neišieškomos sumos negali.

„Asmenys, ketinantys pasinaudoti galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje ir turintys skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, raginami aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir pateikti jiems visą aktualią informaciją, būtiną užtikrinti, kad nebūtų nuskaitytos lėšos, kurių išieškojimas draudžiamas, arba, jeigu tokios lėšos būtų automatizuotai nuskaitytos, kad jos būtų nedelsiant asmeniui sugrąžinamos“, – teigiama ministerijos paaiškinime.

Išieškojimas galimas ir iš turtinių teisių – ką tai reiškia?

Ministerija atkreipia dėmesį, kad antstolis turi teisę išieškoti ne tik iš pas patį skolininką esančio turto ar piniginių lėšų, bet ir iš skolininko turtinių teisių.

Antstolis, vykdydamas išieškojimą iš turtinių teisių, turi teisę areštuoti turtinę teisę į konkrečią pinigų sumą, esančią pensijų kaupimo bendrovėse, priklausančią skolininkui pagal pensijų kaupimo sutartį.

Be to, pasak ministerijos, antstoliai, taikydami priverstinio vykdymo priemones, jau anksčiau gali būti išsiuntę patvarkymus areštuoti skolininko turtines teises ir nurodę kredito įstaigoje atidarytą skolininko sąskaitą, į kurią pensijų kaupimo bendrovės turės pervesti skolininkui priklausančias išmokas, kai šis pareikš norą atsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas (jeigu skolininkas neturi kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, patvarkyme antstolis prievolės skolininkui nurodo skolininkui priklausančias išmokas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą).

Taigi, jei asmuo turi skolinių įsipareigojimų, jam nusprendus pasinaudoti vienkartinio lėšų atsiėmimo galimybe, iš šių lėšų gali būti išieškoma kaip iš kitų sąskaitoje esančių lėšų.

Trys atvejai, kai skolų neišieškos

Ministerija nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad išieškojimas negalimas iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas. Tai reiškia, kad nebus galima išieškoti lėšų, kai asmenys, baigia dalyvavimą pensijų kaupime bent vienu iš šių pagrindų:

• dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
• dalyvis serga sunkia liga, dėl kurios jo dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis ir kuri įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą;
• dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).

Dėl skolos grąžinimo galima susitarti

Pasidomėjus, ar skolininkai gali mėginti susitarti dėl skolos grąžinimo, kad nebūtų nuskaityta visa atsiimta II pakopos pensija, D. Šnirpūnė sako, kad skolininkas visada turi galimybę tartis su kreditoriumi dėl kitokios, nei numatyta įstatyme, skolų grąžinimo tvarkos.

„Gali būti sudaromos taikos sutartys su skolų grąžinimo dalimis grafikais ir pan. Jei kreditorius sutinka ir skolininkas pateikia antstoliui tai patvirtinantį dokumentą, antstolis turi pagrindą koreguoti išieškojimo proceso eigą. Jei kreditoriaus sutikimo nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimą taip, kaip numatyta įstatyme. Teisės keisti išieškojimo tvarką be kreditoriaus sutikimo įstatymai antstoliui nesuteikia. Labai menka tikimybė, kad kreditoriai norėtų leistis į derybas dėl ilgai lauktos skolos tada, kai įstatymas jiems garantuoja teisę susigrąžinti visą sumą (ar didelę jos dalį) tuoj pat, kai tik skolininkui pervedama pensijų fondo išmoka“, – aiškino Lietuvos antstolių rūmų valdytoja.

Išimtis tik viena

Išskaičiuojant skolininkų skolas, antstoliai turi vieną galimybę sumažinti iš pajamų išskaičiuojamą sumą.

Anot G. Šnirpūnės, pagal Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 dalį periodinės išskaitos iš nedarbingus šeimos narius išlaikančio skolininko pajamų, viršijančių minimaliąją mėnesinę algą, gali būti mažinamos po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Taigi, šis palengvinimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai papildomos pensijos lėšos pervedamos asmeniui periodiškai (kas mėnesį). Išimtys, pasak jos, taip pat bus taikomos asmenims, kurie serga ligomis, įtrauktomis į sveikatos apsaugos ministrės ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės bei sveikatos apsaugos ministrės įsakymu patvirtiną sunkių ligų sąrašą.

Kaip pasinaudoti lėšomis, jei banko sąskaita areštuota dėl skolų?

Tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma (NS). Tai skolininko lėšų dalis, iš kurios skolos nėra išieškomos.

Anot Lietuvos antstolių rūmų, kai asmuo negauna jokių pajamų, NS atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą.

Tais atvejais, kai skolingas asmuo gauna darbo užmokestį ir/arba socialinės paskirties lėšas (pašalpas), NS gali būti didesnė: ji atitinka kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą skolingo asmens darbo užmokesčio dalį.

NS lėšas galima išsigryninti bankomatuose arba išleisti atsiskaitant už prekes ir paslaugas internetu.

Didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos). Įprastai pakanka pateikti dviejų mėnesių banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė.

Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu.

Svarbi taisyklė: NS lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį. Jeigu per mėnesį visa NS suma neišnaudojama, tai vėlesnį mėnesį anksčiau neišnaudota lėšų dalis yra skiriama skolų dengimui.