Kiekvienas mėnuo – rekordinis: skolintis būstui kainuoja vis brangiau (2)

Remiantis naujausiais Lietuvos Banko (LB) duomenimis naujai išduotų paskolų palūkanų norma balandį pasiekė 2,44 proc., o tai – rekordinės pastarojo dešimtmečio aukštumos. Nors kiekvieną mėnesį lietuviams skolintis būstui kainuoja vis brangiau, LB atstovai sako, kad didžiausia priežastis, kuri lemia tokį palūkanų normų kilimą – neslūgstanti paklausa, mat lietuviai nuosavam būstui skolinasi vis dažniau.

Kyla kaip ant mielių

2019-ųjų sausio mėnesį naujai išduotų paskolų palūkanų normos siekė 2,28 proc., o vasarį kilo iki 2,31 proc. Nors tada augimas nepasižymėjo dideliu skirtumu, kovą naujai išduodamos palūkanos šoktelėjo ir pasiekė 2,41 proc. Naujausiais LB duomenimis, balandį jos – dar aukštesnės ir siekė 2,44 proc.

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius teigė, kad per metus nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. balandžio mėnesio pabaigos naujų paskolų būstui įsigyti palūkanų normos išaugo nuo 2,1 iki 2,4 proc.

Pasak jo, tokį kilimą galėjo lemti didesnė bankų taikoma kredito marža, kuria paprastai bankai dengia patiriamas administracines išlaidas, tačiau pastaruoju metu šios išlaidos nedidėjo.

„Apskritai 2018 m. bankų finansavimosi išlaidos netgi sumažėjo, o administracinių kaštų prieaugis nebuvo toks didelis, kad paaiškintų visą maržos padidėjimą. Be to, didžiųjų bankų rizikos koeficientai rodo, kad turimo būsto paskolų portfelio riziką jie taip pat vertino kaip sumažėjusią. Taigi, peršasi išvada, kad didesnę palūkanų normą nulėmė rinkos sąlygos – paklausai neslūgstant bankai galėjo didinti palūkanų normą neprarasdami klientų“, – apie kylančias palūkanų normas sakė J. Markevičius ir pridūrė, kad net ir padidėjus palūkanų normoms gyventojai ir toliau skolinasi itin aktyviai, o būsto paskolų metinis augimo tempas pastaruoju metu paspartėjo ir šiuo metu siekia 9,1 proc.

Nepaisant palūkanų kilimo, anot specialisto, ilguoju laikotarpiu jas vis tiek būtų galima vertinti kaip išliekančias istorinėse žemumose. „Štai prieš ir po finansų krizės būsto palūkanų normos vyravo ties 3–4 proc.“, – sakė specialistas.

Pokyčius lems keletas dalykų

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus sakė, kad nors naujų paskolų palūkanos Lietuvoje kyla, žiūrint Baltijos šalių kontekste, jos išlieka žemiausios. „Nuo kaimynių skiriasi apie 0,3 proc.“, – skaičiavo ekonomistas, o paklaustas, kas galėjo turėti tam įtakos, paminėjo ir galimą paties LB indėlį.

Pasak jo, LB kelis kartus iki 1 proc. didino anticiklinio kapitalo rezervą, o tai reiškia, kad santykinai brango vidinis bankų kapitalas. Tam, kad bankai gautų tokią pačią grąžą, jie turėjo siūlyti didesnes palūkanas.

„Kitas dalykas, gali būti, kad ir nauji klientai yra rizikingesni. Tikslios statistikos neturime, tačiau yra tendencijos, kad žmonės perka antrą būstą investiciniams tikslams, o jis dažnai būna brangesnis“, – siškino V. Šimkus.

Kalbant apie artimiausias prognozes, anot ekonomisto, viskas priklausys nuo keleto dalykų: tai kiek būsto rinka išliks aktyvi ir kaip klostysis ekonomikos ciklas.

„Bet mes ženklių poslinkių būtent maržose tikrai neprognozuojame“, – teigė jis ir pastebėjo, kad pasaulinėje ekonomikoje šiuo metu rizikos yra padidėjusios, o tam įtakos turi ir tokie dalykai kaip prekybos karai bei Euro zonos ekonomikos situacija.