Lietuvos laukuose – seniai matyta žiema: kas laukia sniegu užklotų pasėlių? (0)

Į Lietuvą atkeliavę šalčiai ir sniegas nustebino daugelį: nors šalyje nusistovėjo žiemai būdingi orai, tiek pernai, tiek ir anksčiau žiemos pametėdavo ne itin malonių siurprizų ūkininkams. Tačiau žemės ūkio ekspertai skuba nuraminti ūkininkus, tvirtindami, jog dabartiniai orai – palankūs žieminiams javams, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. 

„Žinoma, kol nepasiekėm viduržiemio – sausio 25-osios, kai, pasak tradicijų, barsukas verčiasi ant kito šono, tol sunku prognozuoti, kaip baigsis žiema ir kokios būklės pavasarį pasitiks žiemkenčiai. Vis dėlto, esant dabartinėms oro sąlygoms, centrinėje Lietuvoje po sniegu esančios žieminės kultūros jaučiasi gerai“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. 

Sniego danga – svarbi ir reikalinga, bet ir neprognozuojama 

Nors šiemet žiema – vėlavo, ir sniego bei šalčio sulaukta tik sausio mėnesį, ankstesnių metų žiemos buvo kur kas prastesnės. Kaip paaiškina G. Pšibišauskienė, sniegas veikia kaip apsauginė priemonė nuo stipraus šalčio, dėl ko besniegės žiemos ir žemos temperatūros – itin pavojingos žemės ūkio naudmenims. 

„Nesant sniego sluoksnio, žema oro temperatūra tiesiogiai pažeidžia žieminius pasėlius: jie nusilpsta, žūsta ir nebesulaukia pavasario. Kita vertus, kai turime itin storą sniego sluoksnį – apie metrą ir daugiau, po juo esantys augalai iššunta ir taip pat žūsta“, – sako agrotechnologijų ekspertė. 

Anot G. Pšibišauskienės, pasėlių žiemojimui yra svarbiausi keli rodikliai: žemės įšalo dydis, sniego storis ir jo tankis – purus ar šlapias sniegas, bei sniego tirpimo periodai. Bendrovės specialistų sausio viduryje atlikti matavimai rodo, kad žemės įšalas centrinėje Lietuvoje vidutiniškai siekia nuo 16 iki 19 cm, o sniego dangos storis – apie 10 cm. 

„Duomenys skirtinguose regionuose gali skirtis, priklausomai nuo ten vyravusios oro temperatūros ir sniego kiekio, dirvožemio, augalinės dangos. Pavyzdžiui, Žemaitijoje sniego danga vietomis gali siekti 40–50 cm, o sniego sąnašų vietose – apie 1 m ir daugiau, todėl javų pasėlius vietomis gali pažeisti pavasarinis pelėsis. Negana to, sniego danga regione sudaryta iš puraus ir šlapio sniego, o pastarasis yra sunkus, turintis mažiau oro, tad gali sudaryti palankias sąlygas šio patogeno plitimui“, – komentuoja ekspertė. 

Kaip paaiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto (LAMMCŽI) jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Aurimas Sabeckis, šis patogenas klesti drėgnoje aplinkoje, su nuolatine sniego danga. Pasak jo, didžiausia rizika patogenų plitimui (Microdochium nivale ir Microdochium majus) yra, kai temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių, laikosi ilgalaikė sniego danga, ypač, jei ji išlieka mėnesį ir ilgiau. 

„Dar blogiau, jei sniego danga formuojasi ant neįšalusios dirvos. Tiesa, net esant nepastoviai sniego dangai, drėgnos ir nepastovios žiemos metu, jautresnės veislės taip pat gali būti paveiktos pavasarinio pelėsio Microdochium genties patogenų, augalai serga pašaknio puviniais, prastai žiemoja ar išvis neperžiemoja. Vyraujant ankščiau minėtoms sąlygoms ir jei sėklos – nebeicuotos, galimi itin dideli pasėlių nuostoliai“, – sako A. Sabeckis. 

Jis patikslina: pavasarinis pelėsis gali toleruoti ir aukštesnę aplinkos temperatūrą, todėl pasėlių apsauga reikia pasirūpinti dar prieš sėją. Anot eksperto, nors itin svarbu taikyti integruotą, įvairiapusę augalų apsaugą, cheminė ligų kontrolė vis dar išlieka efektyviausia priemone prieš pavasarinio pelėsio ir kitų per sėklas plintančių ligų sukėlėjus. 

„Esant palankioms sąlygoms, rinkoje esantys beicai gali efektyviai kontroliuoti pavasarinį pelėsį ir pašaknio puvinius – ypač tos priemonės, kurios savo sudėtyje turi fludioksonilo. Jos apsaugo augalą ankstyvais augalų augimo tarpsniais rudenį, slopina kenksmingo patogeno daromą žalą žiemos metu. Atliktų tyrimų duomenimis, išskirtiniais metais, lyginant nebeicuotos ir beicuotos sėklos laukelius, ši klastinga žieminių kviečių pasėlių pašaknio liga, veikdama kartu su pašaknio puviniais gali sukelti nuostolius, vidutiniškai siekiančius iki 4 t viename hektare. Kitaip tariant, neapdorotos sėklos pasėlis neperžiemotų. Žinoma, kitais metais derlingumo skirtumas nebuvo toks drastiškas“, – paaiškina A. Sabeckis. 

LAMMCŽI jaunesnysis mokslo darbuotojas papildo, kad beicai – vienas efektyviausių sprendimų, saugančių javų sėklas nuo plintančių ligų. „Pavasarinis pelėsis – prisitaikęs gyventi prie žemų temperatūrų. Tad jei sėkla – nebeicuota, per žiemą po sniegu tūnančios pašaknio ligas, puvinius sukeliantys patogenai gali padaryti neatitaisomos žalos, dėl ko pavasarį pasėlis gali būti išretėjęs, augalai nusilpę, prastai vystytis. Kita vertus, sulaukus pavasario, stiprus augalas net dėl pavasarinio pelėsio praradęs lapelius gali gana puikiai atželti ir išsikrūmyti vegetacijai atsinaujinus.“                                                                                  

Iššūkių gali kelti graužikai ir tirpstantis sniegas

G. Pšibišauskienės teigimu, ūkininkams dabar nevertėtų nerimauti dėl po sniegu esančių pasėlių. Nors, pasak ekspertės, pastaruosius keletą metų žiemos pasirenka kraštutinumus – jos būna arba besniegės ir šiltos, arba itin šaltos, šiemet situacija kol kas – kur kas palankesnė. Vis dėlto, ji išskiria tuos regionus, kuriuose pasėliai užkloti storu sniego sluoksniu, o žemė – neįšalusi. 

„Jeigu sniego danga – itin stora, o po ja esantys žieminiai rapsai – vegetuojantys, sniegas gali išlaužyti jų lapus. Kita vertus, šiems pasėliams pavasarį minimi lapai – nereikalingi, tad netgi taip palengvinamas jiems gyvenimas. Svarbiausia, kad centrinėje žieminio rapso rozetėje būtų gyvas šaknies kaklelis, ir viskas bus gerai“, – teigia agrotechnologijų žinovė. 

Ji taip pat pabrėžia, kad jei sniegas neužsilaikys ilgai atšilus, po jo likusi drėgmė dirvoje bus itin naudinga pavasarį. 

„Ne veltui sniegas vadinamas gyvybės vandeniu: pavasarį jam tirpstant, vanduo sudrėkina laukus ir padeda žieminiams pasėliams atsigauti, sustiprėti. Jei ankstesnės žiemos buvo itin sausos, dirvoje trūkdavo vandens, tad ūkininkai skubėdavo kuo greičiau patręšti pasėlius, šiemet situacija gali būti priešinga: gausi sniego danga gali palikti didelį kiekį vandens dirvos paviršiuje ir neleisti į laukus įvažiuoti atšilus“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė. 

Tačiau G. Pšibišauskienė atkreipia dėmesį į kenkėjus, ypač pelinius graužikus. „Pastariesiems labai patinka stora sniego danga: po ja – šilta, tad ir gyvenimo sąlygos graužikams – palankios. Jei žemėje nėra įšalo, jie išsirausia urvelius ir puotauja žieminiais rapsais. Tad kenkėjų kontrolė tampa ypač svarbi. Vis dėlto, šiuo metu prognozuoti, ar sniegas nutirps staiga, ar išliks ilgai ir kas atsivers iš po sniego dangos, neįmanoma.“

„Linas Agro“ inf.