Praėjusią savaitę nurimus vėjui elektros kainos išliko žemos (0)

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės Lietuvoje gamino mažiausiai elektros šiemet, o elektros vartojimas viršijo 210 GWh, tačiau vidutinė didmeninė elektros kaina išliko viena mažiausių šiemet. Prie to prisidėjo importo srautai iš Suomijos ir Švedijos bei vietos saulės elektrinių generacija.

Liepos 14–20 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 12 proc. nuo 47 Eur / MWh iki 53 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo 52 Eur / MWh, o Estijoje – 37 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę fiksavome mažiausią vėjo elektrinių generaciją šiemet – jos pagamino vos 21 GWh. O elektros suvartojimas toliau augo ir pasiekė 211 GWh, tai didžiausias savaitės suvartojimas nuo gegužės pradžios. Nepaisant šių veiksnių, dėl vietos saulės elektrinių gamybos ir didelių importo srautų iš Šiaurės Europos, elektros kaina Lietuvoje didėjo nežymiai. Didelę įtaką elektros kainai Baltijos šalių rinkoje turi birželio gale atstatyta „EstLink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Praėjusią savaitę iš Suomijos į Baltijos šalis importuota net 148 GWh elektros, palyginti, iš Švedijos importas siekė tik 63 GWh. Galimybė importuoti elektrą laikotarpiais, kai neturime daug vėjo gamybos, leidžia išlaikyti nedideles kainas regione. Tiesa, dėl linijų remontų ir aukštesnės oro temperatūros ribojami elektros perdavimo pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos vis dažniau lemia mažesnes kainas Estijoje. Šie ribojimai gali tęstis iki rugsėjo galo“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 207 GWh iki 211 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 56 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 118 GWh elektros energijos – 32 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 173 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 19 proc. nuo 49 GWh iki 58 GWh. Vėjo jėgainių generacija mažėjo 62 proc. nuo 56 GWh iki 21 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 58 proc. nuo 51 GWh iki 21 GWh. Hidroelektrinės pagamino 12 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 5 procentų. 

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 47 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 71 proc. nuo 82 GWh iki 140 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. iš Latvijos, 45 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likęs 1 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 26 proc. nuo 46 GWh iki 34 GWh. 80 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 19 proc. į Skandinaviją, o likęs 1 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 90 proc. Lenkijos kryptimi ir 7 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 6 proc. Švedijos kryptimi ir 54 proc. Lietuvos kryptimi.

* Pastabos: 

1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 

2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 

3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos