Svarstoma kompensuoti gyventojams ilgus elektros tiekimo sutrikimus (0)

Dėl audrų ar sniego kylant elektros tiekimo sutrikimų rizikai, svarstoma galimybė kompensuoti gyventojams gedimus, jeigu jie trunka per ilgai, teigia energetikos viceministrė. 

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje Inga Žilienė taip pat paragino valstybei svarbias funkcijas užtikrinančias įstaigas stengtis įsirengti generatorius – artimiausiu metu bus viešai prieinami tokių įrenginių pirkimo parametrai. 

„Svarstome tokią galimybę, kad būtų numatytos kompensacijos gyventojams, jeigu „Energijos skirstymo operatorius“ nustatytu laiku neatstato elektros energijos tiekimo. Planuojame viešai konsultacijai dokumentą išleisti artimiausiu metu“, – posėdyje kalbėjo I. Žilienė. 

Savo ruožtu sveikatos priežiūros įstaigos, centrinio šildymo tiekėjai, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės ar farmacijos bendrovės, pasak viceministrės, turėtų susirūpinti nepriklausomais energijos šaltiniais. Tai sušvelnintų pasekmes nutrūkus elektros tiekimui. 

„Noriu atkreipti dėmesį, kad ir tie ūkio subjektai, kurie vykdo valstybei svarbias funkcijas, tai šiai dienai įsigytų generatorius, jeigu jų dar nėra įsigiję. (...) Būtina, kad ir šitos įmonės savo dalyje užsitikrintų bent jau generatorius, kurie galėtų užtikrinti elektros tiekimą bent 24 valandoms“, – kalbėjo viceministrė. 

Ji teigė, kad ministerijos vasarą atlikta analizė parodė, jog ūkio subjektai nevienodai gerai apsirūpinę generatoriais. Geriausia padėtis yra transporto ir pašto, civilinės saugos, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių sektoriuose. 

„Vidutiniškai, bet ne kritiškai yra finansų sektorius apsirūpinęs, energetikos pats sektorius, sveikatos priežiūros įstaigos (...) Tačiau labiausiai kritiškai vertintinas geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo ir tvarkymo sektorius bei centralizuoto šildymo sektorius“, – kalbėjo viceministrė. 

Anot jos, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau yra paruošęs technines specifikacijas įvairios galios generatoriams, jos turėtų būti prieinamos viešai, kad būtų galima vykdyti viešuosius pirkimus supaprastintu būdu.

„Manau, kad artimiausiu metu tą padarysime, taip kad bus supaprastintas būdas, kaip būtų galima įsigyti generatorius toms viešosioms įstaigoms ir perkančiosioms organizacijoms“, – sakė I. Žilienė.

ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris trečiadienį komisijoje pristatė bendrovės 2021-2030 metų daugiau kaip 1,9 mlrd. eurų planuojamas investicijas į tinklo patikimumą ir išmanumą. 

Pasak jo, per dešimtmetį planuojama beveik 12 tūkst. kilometrų oro linijų pakeisti požeminiais kabeliais. 

I. Žilienė atkreipė dėmesį, kad siekiant išvengti šių metų pradžioje vykusių sutrikimų, kai dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros, svarbus ir infrastruktūros stiprinimas, ir tinklo išmanumo didinimas, savivaldybių ir institucijų bendradarbiavimas. 

„Dėl pavojingų medžių šalinimo taip pat dirbame su Aplinkos ministerija. Taip pat sutarėme, kad būtų galima šalinti pavojingus medžius, kurie yra šalia apsaugos zonų, tai yra, jeigu jų aukštis aukštesnis negu atstumas iki elektros linijos. (...) Tai dėl to yra sutarta, teisės aktai priimti“, – sakė viceministrė. 

Seimo komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius pasiūlė kolegoms parlamentarams į protokolinį nutarimą įtraukti klausimą dėl pavojingų medžių šalinimo, kompensacinio mechanizmo vartotojams ir generatorių. Seimo nariai tam pritarė. 

„Siūlyčiau (...) į mūsų protokolinį nutarimą įtraukti Mindaugo (Keizerio – BNS) įvardytas problemas, tai yra, dėl pavojingų medžių kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją dėl to sustiprinto bendradarbiavimo, akcentuoti svarbų momentą, kad ieškotų abidvi pusės, kaip išspręsti šią problemą“, – sakė J. Urbanavičius. 

Šių metų sausio pabaigoje elektros gedimus patyrė ypač didelis skaičius vartotojų. ESO skelbė, kad tai buvo didžiausias per kelis dešimtmečius šlapias snygis, nulėmęs, jog su elektros tiekimo sutrikimais susidūrė iš viso apie 290 tūkst. unikalių klientų.