Vienišių diena: nuolaidų maratono pradžia ir tikras darbymetis sukčiams. Kaip apsisaugoti? (0)

Elektroninę prekybą visame pasaulyje stipriai išjudinanti Vienišių diena (angl. Singles’ Day) daugeliui pirkėjų reiškia šventinių išpardavimų sezono pradžią. Vien Kinijoje per vieną parą (lapkričio 11-ąją) internetu parduodama kelis kartus daugiau prekių negu per visą spalio mėnesį. Ypatingąją dieną pasiūlymų e. parduotuvėse įprato ieškoti ir dalis Lietuvos gyventojų. Tačiau už nuolaidomis viliojančių e. parduotuvių vitrinų kartais slepiasi sukčiai. 

 

„Laukdami išpardavimų sezono starto milijonai pirkėjų visame pasaulyje puoselėja lūkesčius išvysti labai dideles nuolaidas. Būtent tai pirmiausia bando išnaudoti sukčiai, siūlydami ypač mažas populiarių prekių kainas ir viliodami vartotojus į apgaulės pinkles. Todėl ieškant geriausių pasiūlymų ir žemų kainų labai svarbu patikrinti pardavėjus ir laikytis kitų taisyklių, kurios gali padėti išvengti apgavysčių ir nuostolių“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.

 

Didžiosios Azijos šalių e. prekyvietės Vienišių dienai ruošiasi iš anksto ir pasirūpina gausiomis prekių atsargomis, nes šis laikotarpis daro didelę įtaką jų metiniams prekybos rezultatams. 

Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Bain & Company“ analitikai yra suskaičiavę, kad Viešinių dienos pardavimai pastaraisiais metais vidutiniškai siekia apie 145 mlrd. eurų. Pastebima, kad viena išpardavimų diena Kinijoje dabar yra pavirtusi į ištisą akcijų ir nuolaidų festivalį, trunkantį ilgiau negu savaitę. 

Kinijos e. komercijos milžinų rezultatai šiuo laikotarpiu būna maždaug 3–4 kartus didesni negu JAV „Juodojo penktadienio“ ir „Kibernetinio pirmadienio“ prekybininkų kartu pasiekiami pardavimų rezultatai. 

E. prekybos platformų duomenimis, daugiausia pirkėjų dėmesio per Vienišių dieną sulaukia įvairios elektronikos prekės, odos priežiūros, kosmetikos produktai, kvepalai ir asmeninės higienos prekės. Vien per gyvas transliacijas internetu, pavyzdžiui, per „TikTok“, pernai lapkričio 11 dieną pardavimai siekė apie 25–28 mlrd. eurų ir sudarė maždaug šeštadalį visų e. komercijos sandorių.

„Akivaizdu, kad per išpardavimų startą prekybininkai neriasi iš kailio, kad pritrauktų pirkėjus ir įsiveržtų į rinką. Greta senų rinkos dalyvių atsiranda naujų vardų, tokių kaip „Temu“ ar „Shein“, siūlančių beveik 100 proc. nuolaidas pirmiesiems pirkiniams. Tačiau panašius reklaminius pasiūlymus greitai perima ir sukčiai, viliojantys žmones socialiniuose tinkluose, el. paštu ir kitomis priemonėmis. Tad svarbiausias patarimas medžiojant išskirtines nuolaidas – būti atidiems ir 2–3 kartus pasitikrinti, ar pinigai tikrai nukeliaus pas pardavėją, o ne juo apsimetusį apgaviką“, – teigia D. Uosytė.

 

SEB atstovės teigimu, naujas ir nežinomas vardas, siūlantis ypač žemas kainas, gali signalizuoti apie sukčių pinkles. Tad pamačius naują pardavėją visada verta pasidomėti, kas už jo slypi, kiek laiko šis prekybininkas veikia, kokie yra klientų atsiliepimai. D. Uosytė įspėja, kad atsiliepimai po įrašu su pasiūlymu socialiniuose tinkluose gali būti apgaulingi ir suklastoti, siekiant sukurti patikimumo įspūdį. 

„Didesnį saugumą suteiks žinomos, ilgai veikiančios parduotuvės, kurias jau esate išbandę. O naršydami naujoje e. parduotuvėje, pirmiausia patikrinkite, ką apie ją rašo įvairūs šaltiniai. Pavyzdžiui, „Trustpilot“ platforma renka ir skelbia klientų atsiliepimus, tad čia galite rasti daug vertingos informacijos“, – dalijasi D. Uosytė.

 

Net naršant pažįstamoje svetainėje, pasak ekspertės, reikėtų išlaikyti budrumą, nes sukčiai dažnai kopijuoja žinomų e. parduotuvių dizainą. 

„Prieš patvirtindami savo prekių krepšelį ar suvesdami mokėjimų kortelės duomenis, atidžiai apžiūrėkite e. parduotuvės svetainės aplinką. Netvarkingas dizainas, klaidos žodžiuose, neužpildyti puslapiai ar kiti keisti elementai gali išduoti, kad svetainė yra klastotė, kuria siekiama pasisavinti vartotojų duomenis“, – sako SEB atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad e. parduotuvės URL adresas turi būti aiškus ir be klaidų ar įtartinų simbolių. Taip pat e. parduotuvės adresas turi prasidėti „https://“, kas rodo, kad pirkėjo duomenys yra saugomi. Galiausiai – labai svarbi kontaktinė informacija: verta patikrinti, ar prekybininkas nurodo savo kontaktus, kuriais galima susisiekti kilus klausimų.

 

Ekspertės teigimu, norint internetu apsipirkti saugiai, rekomenduotina mokėjimo kortelių atsiskaitymo internetu funkciją aktyvinti tik prireikus. Valdyti šią funkciją patogiausia per mobiliąją banko programėlę – pakeisti nustatymus galima vos keliais spustelėjimais. 

Kita svarbi saugių pirkėjų patirtis – apsipirkimui internetu jie ar jos susikuria atskirą sąskaitą. Išsirinkę norimą prekę, į šią tuščią sąskaitą pirkėjai perveda tik pirkiniui reikiamą sumą. Už prekę su e. prekybininku atsiskaitoma tik iš šios, specialiai tam sukurtos, sąskaitos. Taip užtikrinama, kad visi kiti pinigai ir sąskaitos lieka saugūs.