VMI: planuojama, kad investicinės sąskaitos deklaravimas prasidės kitą trečiadienį (0)

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) susiduriant su sunkumais diegiant investicinės sąskaitos deklaravimo sistemą, institucijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigia, kad gyventojai sąskaitos duomenis galės pradėti teikti jau kitos savaitės trečiadienį.

„Šiuo metu yra dedamos visos pastangos, kad kuo greičiau būtų galimybė ir investicinė sąskaita tinkamai veiktų. Diegimai planuojami baigti balandžio 7 dieną, sistema bus paleidžiama. Paprastai tariant, nuo balandžio 8 dienos (kito trečiadienio – ELTA), bus galima deklaruoti investicinės sąskaitos duomenis“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė jis.

Anot M. Endrijaičio, sistemos funkcijų diegimas užtruko dėl išteklių trūkumo.

„Tuo metu, kai buvo atliekami programavimo darbai, buvo vykdoma daug ir kitų labai svarbių projektų. Žinoma, kolegos prioritetus dėliojosi. Tačiau, kadangi turėjome labai ribotą išteklį, taip pat praeitais metais buvo ir teisės aktų pakeitimų, tai tam tikras apie mėnesį vėlavimas išėjo“, – sakė jis.

„Programavimo darbai jau buvo planuojami praeitais metais, tačiau dėl ribotų išteklių užtruko ir šiuo metu buvo planuojama baigti iki deklaravimo. (…) Dabar balandžio 7 d. jau intensyviai dedamos visos pastangos, diegimai baigiami ir investicinė sąskaita turės veikti“, – pridūrė M. Endrijaitis.

Taip pat, kaip skelbta anksčiau, dėl šios priežasties, klientai, kurie deklaruos investicinę sąskaitą, deklaraciją galės teikti iki birželio 1 d., o ne iki anksčiau nurodytos datos – gegužės 4 d. Delspinigiai šiems gyventojams nebus skaičiuojami.

„Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, gero administravimo principais, protingumu, teisingumu, buvo priimtos VMI viršininko taisyklės, pagal kurias deklaravimą ir mokėjimą atidėjome mėnesiui, t.y., kad žmonės, verslas, mūsų klientai galėtų dar mėnesį (...) ilgesnį laiką pateikti deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį“, – aiškino VMI vadovės pavaduotojas.

LB mato poreikį plėsti sąskaitos apimtį, paprastinti deklaravimo procesą

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus pavaduotoja Vaida Markevičienė teigė, jog diskusijose su rinkos dalyviais išryškėjo poreikis koreguoti dabartinį investicinės sąskaitos modelį. 

Visų pirma, anot jos, reikėtų praplėsti jos apimtį įtraukiant pirminėje rinkoje įsigyjamus vertybinius popierius.

„Jeigu vertybiniai popieriai yra įsigyjami pirminėje rinkoje, kol jie yra užregistruojami į biržą, užtrunka keletą dienų. Dėl to, kad jie ne nuo pat pirmos dienos yra registruoti rinkoje, nepatenka į investicinės sąskaitos apimtį, nors pagal savo esmę ir turinį tokie vertybiniai popieriai, įsigyti pirminiame platinime, tikrai turėtų patekti“, – BFK posėdyje teigė LB atstovė.

Pasak jos, nors buvo svarstoma, ar tam pakeisti užtektų VMI išaiškinimo, ilguoju laikotarpiu tvariausia išeitis esą būtų įstatymo pokyčiai.

„Galbūt trumpuoju laikotarpiu galėtų būti toks sprendimas, bet geriausia būtų keisti įstatymą, kad apskritai nekiltų tokia diskusija. Iš esmės tas vertybinis popierius pirminiame platinime visiškai atitinka investicinės sąskaitos tikslus“, – teigė ji.

Be to, V. Markevičienė sakė, jog į investicinės sąskaitos apimtį vertėtų įtraukti viešai platinamas obligacijas, nepriklausomai nuo to, ar jos listinguojamos biržoje, ar ne.

„Matome, kad obligacijų emisijos tikrai pastaraisiais metais labai sparčiai auga, jos yra viešai platinamos obligacijos, tai reiškia, kad mažmeniniai investuotojai jas įsigyja. Tačiau jos nėra registruojamos biržoje, jos nėra listinguojamos ir vėlgi dėl to nepatenka į investicinės sąskaitos apimtį“, – aiškino V. Markevičienė.

„Kadangi investicinės sąskaitos viena iš tikslų yra skatinti ekonomiką, tam, kad įmonės turėtų alternatyvų pasiskolinti iš įvairesnių šaltinių, (...) manome, kad visos tos obligacijos, kurios yra viešai platinamos, nepriklausomai nuo to, ar jos vėliau yra listinguojamos biržoje, ar ne, turėtų būti įtraukiamos į investicinės sąskaitos apimtį ir tai ypač padėtų smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui“, – pridūrė ji.

Taip pat V. Markevičienė atkreipė dėmesį į deklaravimo tvarką – šiuo metu gyventojui išsiėmus lėšas iš investicinės sąskaitos reikėtų deklaruoti kiekvieną sandorį atskirai, todėl siūloma įmokų ir išsiimtų lėšų skirtumą vertinti tik metų gale.  

„Pagal tai, kaip dabar yra numatomas deklaravimas tais atvejais, kai investuotojas aktyviai investuoja – įneša ir išsineša lėšas – jam reikėtų deklaruoti kiekvieną sandorį, kad būtų įsitikinta, ar jis daugiau investavo, ar daugiau išsiėmė. Kartais tų atvejų gali būti labai daug, (…) šimtai ar net tūkstančiai“, – aiškino ji.

„Tam, kad ta sąskaita būtų paprasta (...), manome, kad sandorio lygmens skaičiavimas galėtų būti keičiamas į skaičiavimą tiesiog metų gale, pasižiūrint skirtumą, kiek metų gale yra įnešta, kiek išnešta, ir pagal tai (sprendžiant – ELTA) taikyti arba netaikyti apmokestinimo“, – kalbėjo V. Markevičienė.

Savo ruožtu VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė tikino, jos apie dalį šių siūlymų jau buvo kalbėta anksčiau, o dabartinė sistema yra parengta pagal galiojantį įstatymą. 

„Pirmą pusmetį po įstatymo priėmimo beveik tame pačiame mūsų rate ir vyko svarstymai, kaip reikėtų suprasti, taikyti bei įgyvendinti investicinę sąskaitą. Didžioji dalis pasiūlymų, kurie šiandien nuskambėjo, jie jau svarstyti 2024 m. Tačiau buvo priimti sprendimai tokie, kokie buvo priimti, ir „Vedlys“, ir deklaravimas užprogramuotas taip, kaip reglamentavo tuo metu priimtas įstatymas“, – akcentavo ji.

Anot jos, investicinės sąskaitos apibrėžimo pakeitimams reikalingi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai. Tačiau, inicijavus pataisas, jos teigimu, būtų galima toliau diskutuoti ir apie kitus siūlymus.

„Čia buvo keltas klausimas, ar užtektų VMI interpretavimo, kaip, pavyzdžiui, pirminio platinimo metu obligacijas priskirti tinkamam investuoti produktui, tai tikrai VMI traktavimo neužtenka. Esame su Finansų ministerija kalbėję, kad tam būtų reikalingas Gyventojų pajamų mokesčio (įstatymo – ELTA) (...) pakeitimas. Aišku, jeigu būtų svarstomas įstatymo pakeitimas, galėtume dar kartą grįžti prie diskusijų ir šiuo metu keliamų pasiūlymų“, – pridūrė R. Virvilienė.

Be to, VMI atstovai akcentavo, kad, nusprendus keisti sistemą, būtų keičiamas programavimas, šiemet kėlęs iššūkių.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovas Vytautas Eidukaitis teigė, jog asociacija pritaria LB pastebėjimams ir siūlė ateityje, įvertinus investicinių sąskaitų populiarumą, galvoti apie su jos atsidarymu susijusias paskatas. 

„Siūlytume įsivertinti galimybę pagalvoti apie kažkokią paskatą investicinei sąskaitai, kuri skatintų ilgalaikį investavimą, kuri būtų prilyginta, tarkime, (...) trečiai pakopai ar investiciniam sveikatos draudimui, kuris suteikia ir GPM lengvatą pradinėse įmokose ir vėlesnėje stadijoje išsiimant lėšas, jei yra investuojama ilgam, iki pensijos ar iki jos likus keleriems metams, (...) nuimant kapitalo prieaugio mokestį“, – aiškino jis.

Kripto turtas neturėtų būti įtrauktas į investicinę sąskaitą

LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sakė, jog kripto turtas neturėtų patekti į investicinės sąskaitos apibrėžimą.

„Lietuvoje šis investicinės sąskaitos režimas buvo sukurtas tam, kad gyventojus paskatintų ilgą laiką investuoti į paprastas – šis žodis yra labai svarbus – paprastas finansines priemones ir, kad būtų prisidedama prie kapitalo rinkos plėtros“, – BFK posėdyje aiškino jis.

„Palyginti finansines priemones su kripto turtu, tai kripto turtas išsiskiria, turi savybių, kurios nėra budingos tradicinėms finansinėms priemonėms“, – pridūrė V. Cibas.

Jo teigimu, kitaip nei kitos finansinės priemonės, kripto turtas neturi fundamentalios vertės ir jo atveju sąsaja su ūkio subjektu, jo vykdama veikla, yra silpna arba išvis jos nėra. 

„Trečias esminis skirtumas – kripto turtas yra labai sudėtinga, spekuliatyvi priemonė. Kadangi tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, yra keliami tikslai, kad į investicinę sąskaitą patektų tik nesudėtingos priemonės, tai dar vienas argumentas ir skirtumas, kodėl kripto turtas neturėtų patekti į investicinės sąskaitos apibrėžimą“, – pažymėjo LB atstovas.

Kaip skelbta, 2025 m. pradėjusi veikti investicinė sąskaita yra skirta sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams investuoti. 

Pasirinkus investicinės sąskaitos modelį, pajamų mokestis mokamas tik tada, kai iš investicinės sąskaitos išsiimama daugiau lėšų, nei į ją buvo įmokėta.