Kada nuosavybė tampa našta: transporto sprendimai, kuriuos renkasi protingi verslai (0)

Lietuvoje registruota daugiau nei 1,5 milijono lengvųjų automobilių. Dalis jų stovi įmonių kiemuose ir naudojami vos kelis kartus per mėnesį. Kiekvieną dieną kainuoja – draudimas, mokesčiai, nusidėvėjimas. Net kai stovi.

Ar tai racionalu?

Nuosavybės iliuzija

Verslininkai mėgsta turėti. Automobilį, pastatą, įrangą. Nuosavybė asocijuojasi su stabilumu, saugumu, statusu. Tačiau XXI amžiaus ekonomika diktuoja kitokias taisykles.

Nuosavybė įšaldo kapitalą. Automobilis, kuris kainuoja 30 000 eurų ir naudojamas 20 dienų per metus komandiruotėms ar renginiams, per penkerius metus „suvalgo" apie 45 000 eurų – pirkimo kaina, draudimas, aptarnavimas, vertės praradimas. Tai 2 250 eurų už kiekvieną naudojimo dieną.

Alternatyva? Nuomotis tada, kai reikia. Mokėti už faktinį naudojimą, ne už stovėjimą.

Verslo realybė: kai reikia daugiau nei sedano

Pardavimų komanda važiuoja į parodą kitame mieste. Aštuoni žmonės, stendas, reklaminė medžiaga, nešiojami kompiuteriai. Kaip nugabenti?

Du automobiliai – dvigubos išlaidos, koordinavimo galvosūkis, du pavargę vairuotojai. Traukinys – nepatogu su įranga, riboti tvarkaraščiai. Kiekvienas sprendimas turi trūkumų.

9 vietų mikroautobuso nuoma išsprendžia lygtį elegantiškai. Visa komanda vienoje transporto priemonėje, visas bagažas, vienas vairuotojas. Kelionė tampa darbo laiku – galima aptarti strategiją, peržiūrėti prezentaciją, tiesiog pailsėti prieš renginį.

Ir svarbiausia – grįžus atiduodi raktus ir pamiršti. Jokio rūpesčio dėl parkavimo, draudimo, techninės priežiūros.

Mažų įmonių dilema

Smulkus verslas nuolat balansuoja tarp poreikių ir galimybių.

Reikia automobilio darbuotojams vežti į objektus? Reikia. Kasdien? Ne. Reikia didesnio transporto klientų grupėms ar įrangai? Taip. Kiekvieną savaitę? Gal kartą per mėnesį.

Pirkti kiekvienam poreikiui atskirą transporto priemonę – neįmanoma. Verstis su tuo, kas yra – neefektyvu. Čia atsiranda erdvė lankstiems sprendimams.

https://autonuoma.com/ ir panašios platformos leidžia verslui naudoti transportą kaip paslaugą, ne kaip turtą. Prireikė mikroautobuso savaitgaliui – išsinuomoji. Prireikė furgono persikraustymui – išsinuomoji. Prireikė reprezentacinio automobilio svarbiam susitikimui – taip, išsinuomoji.

Tai ne silpnumo ženklas. Tai efektyvumo strategija.

Ilgalaikis planavimas: tarp nuomos ir pirkimo

Ne visos situacijos tinka trumpalaikei nuomai. Jei automobilis reikalingas kasdien kelis mėnesius ar metus – skaičiai keičiasi.

Čia veikia ilgalaikė nuoma – hibridinis modelis, jungiantis nuosavybės patogumą su nuomos lankstumu.

Mokate fiksuotą mėnesinį mokestį. Negalvojate apie draudimą – įskaičiuota. Negalvojate apie techninę priežiūrą – įskaičiuota. Negalvojate apie vertės kritimą – ne jūsų problema. Po sutarties pabaigos grąžinate ir arba pratęsiate, arba keičiate į kitą.

Korporacijos šį modelį naudoja dešimtmečius. Dabar jis prieinamas ir mažesnėms įmonėms, ir net individualiems vartotojams.

Privalumas, apie kurį retai kalbama: prognozuojamos išlaidos. Žinote tikslią mėnesio sumą. Jokių netikėtumų dėl remonto, jokių staigių draudimo brangimų. Biudžetui – ramybė.

Psichologinė kliūtis

Kodėl daugelis vis dar renkasi pirkti, net kai skaičiai rodo kitką?

Pirma – įprotis. „Visada taip darėme."

Antra – statuso klausimas. Nuosavas automobilis įmonės kieme atrodo „solidžiau" nei nuomojamas. Bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Klientai ir partneriai realybėje to net nepastebi.

Trečia – nežinojimas. Daugelis tiesiog nėra susipažinę su alternatyvomis, jų kainomis ir sąlygomis. Lengviau daryti tai, ką išmanai.

Ketvirta – baimė. „O jei nuomos nebus, kai prireiks?" Profesionalios nuomos kompanijos dirba būtent tam, kad transportas būtų tada, kai reikia. Tai jų verslas.

Situacijos, kai nuoma – akivaizdus pasirinkimas

Renginiai. Konferencija, mokymai, komandos formavimas. Vieną ar kelis kartus per metus reikia nuvežti grupę žmonių. Pirkti tam autobusą – absurdas.

Sezoniniai pikai. Verslas, kurio aktyvumas svyruoja – vasaros turizmas, žiemos prekyba, derliaus nuėmimas. Transporto poreikis šokinėja. Nuoma leidžia prisitaikyti.

Projektinė veikla. Statybos, renginių organizavimas, laikinosios komandos. Projektas baigiasi – transporto poreikis dingsta. Kam tada nuosavas automobilis?

Augimas ir neapibrėžtumas. Startuolis, kuris nežino, ar po metų turės 5 ar 50 darbuotojų. Investuoti į transporto parką – rizikinga. Nuomotis ir augti kartu su poreikiais – protinga.

Skaičiavimo pratimas

Paimkime konkretų pavyzdį.

Įmonė perka devynvietį mikroautobusą. Kaina – 35 000 eurų. Draudimas – 1 200 eurų per metus. Techninė priežiūra – 800 eurų per metus. Vertės praradimas – maždaug 4 000 eurų per metus pirmuosius trejus metus.

Metinė išlaikymo kaina: apie 6 000 eurų, neįskaitant degalų.

Jei mikroautobusas naudojamas 30 dienų per metus (kas yra gana daug daugumai įmonių), vienos dienos savikaina – 200 eurų.

Nuomos kaina panašiam automobiliui – 80-120 eurų per dieną, priklausomai nuo sezono ir trukmės.

Skirtumas akivaizdus. Ir tai dar neįskaičiuota alternatyvi kapitalo kaina – ką galėtumėte padaryti su tais 35 000 eurų, jei jie nebūtų įšaldyti automobilyje.

Besikeičiantis mentalitetas

Jaunesnė verslininkų karta mąsto kitaip.

Jie užaugo su dalijimosi ekonomika – „Uber", „Airbnb", prenumeratos modeliais. Jiems nuosavybė nėra vertybė savaime. Vertybė – funkcionalumas, lankstumas, efektyvumas.

Ši karta klausia: „Ar man reikia automobilio, ar man reikia nuvažiuoti iš A į B?" Atsakymas keičia viską.

Tradicinės įmonės irgi prisitaiko. Lėčiau, bet prisitaiko. Nes rinka baudžia neefektyvumą.

Pabaigai

Transportas – priemonė, ne tikslas.

Protingas verslas renkasi sprendimus pagal situaciją, ne pagal tradiciją. Kartais tai reiškia pirkti. Kartais – nuomotis trumpam. Kartais – ilgalaikė nuoma. Kartais – kombinacija.

Svarbiausia – skaičiuoti. Ne emocijomis, o skaičiais. Ir priimti sprendimą, kuris atitinka realybę, o ne įsivaizdavimą apie tai, kaip „turi būti".

Automobilis kieme gali atrodyti kaip turtas. Bet jei jis stovi daugiau nei važiuoja – tai ne turtas. Tai našta su ratais.

Užs. nr. 3418.