Lietuvos žemdirbių vizitas Briuselyje: paaiškino, kad viskas turi būti sprendžiama čia (0)

Praėjusią savaitę, po pirminio Lietuvos ūkininkų protesto – solidarumo laužų kūrenimo, ieškoti kompromisų dėl netenkinančių sąlygų bandyta ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu mastu. 14 pieno gamintojų, žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio tarybos, ūkininkų sąjungos atstovų, tarp kurių ir Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, lankėsi Briuselyje esančioje Europos Sąjungos (ES) būstinėje, kur vylėsi išspręsti Lietuvoje neišsprendžiamas problemas. Tačiau ten nuvykus paaiškėjo, kad, visgi, viskas turi būti sprendžiama gimtinėje.

Labiausiai dėl vieno

Lietuvos ūkininkų delegacija vylėsi išspręsti vieną svarbiausių, ūkininkams didžiausią galvos skausmą keliančių klausimų, dėl privalomų atstatyti daugiamečių pievų.

Tačiau, pasak iš kelionės grįžusio M. Petkevičiaus, po kelinto susitikimo su ES komisijos nariais aiškiai matyti, kad jų nepasiekia tikroji informacija ir jiems nėra pilnai žinoma esamoji padėtis Lietuvoje.

„ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski buvo nustebęs, kad tie klausimai, kuriuos mes pateikėm jam ir jo komandai, galėjo būti išspręsti viduje, tai reiškia – Lietuvoje, bet yra sprendžiami vos ne skundo tvarka Europos Komisijoje (EK). Mes pristatėme pagrindinę problemą: privalomas daugiamečių pievų atkūrimas ariamoje žemėje. Diskusijos metu tapo aišku, kad tai – techninis klausimas, biurokratinė klaida: neteisingas daugiamečių pievų apibrėžimas. Būtina jį koreguoti, įtraukiant pievų atnaujinimo sąvoką. Kai pradėjome apie tai kalbėti, išgirdome atsakymą, kad tai yra mūsų ir ministerijos reikalas“, – parvežtomis žiniomis dalinosi M. Petkevičius.

Pusė darbo

Pirmininkas pasidžiaugė, kad nuvykusi delegacija „padarė didžiąją dalį darbo“: išsakė pastabas, kuriose vietose padarytos didžiausios klaidos, bet šyptelėjo dėl pačios situacijos.

„Išeina toks įdomus žaidimas: Lietuvoje Žemės ūkio ministerija sako, kad daugiamečių pievų klausimą sprendžia Briuselis, o Briuselyje – kad ministerija. Realiai viskas priklauso nuo ŽUM, nes jų prerogatyva teikti pagristus pasiūlymus ES komisijai ir keisti įsakymus. J. Wojciechowskis pažadėjo spręsti klausimą ir per šią savaitę pateikti atsakymą raštu. Minėjo, kad pasikalbės ir su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku“, – sakė M. Petkevičius ir pridūrė nesuprantantis, kodėl ministerijos atstovai nenori suformuoti tinkamo dokumento ES komisijai ir išspręsti esamas problemas.

Pašnekovas svarstė, kad ŽUM lygiai taip pat, kaip Lietuvos žemdirbiai, lauks išaiškinimo iš Briuselio ir, bent jau kol kas, nieko nedarys: „Gera žinia ta, kad „ledai“ pajudėjo. Tačiau kaip elgsis žemės ūkio ministras – neaišku: ar aptarti problemą bei suformuoti tinkamą dokumentą kviesis socialinius partnerius, ar ne, išlieka didžiulis klausimas“.

Aptarė ir kitką

M. Petkevičius patikino, kad susitikime su ES komisijos atstovais buvo išdėstyta ir kiti Lietuvos ūkininkams svarbūs klausimai. Tačiau rasti ir priimti jų sprendimo, pasak pašnekovo, nesitikima labai greitai.

„Dėl pieno krizės galimų sprendimų kalbėjo Danijos Europos pieno tarybos prezidentas Kjartan Poulsen‘as. Mums patiko jo pozicija, kad ūkininkai turi pragyventi iš savo veiklos, o pardavę pieną – užsidirbti. Čia išgirdome gražų Ispanijos pavyzdį, kuri pasinaudojo Romos sutartyje esančiu punktu: produkcija negali būti parduodama mažiau, nei už savikainą. J. Wojciechowskis sakė pasigilinsiąs į taikomą metodiką“, – pienininkams vilties norėtų suteikti M. Petkevičius.

Išaiškino tiksliau

Buvo aptartos mažėjančių ekologiškai dirbamų žemės plotų problemos. Šį klausimą Rokiškio ūkininkų sąjunga pridėjo prie 6 nuo visos šalies ūkininkų teiktų Lietuvos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei.

„Lyginant su 2022 m., per 2023-uosius ekologinių plotų sumažėjo apie 10 proc. Šiuo metu keičiamas strateginis planas, daromi pakeitimai kurie tik teoriškai prisidėtų prie ekologinių plotų didėjimo. Labai keista, nes Vyriausybės programoje numatyta padvigubinti ekologiškai dirbamos žemės plotus. Lygiai taip pat ES numato, kad šalys narės iki 2030 m. turi pasiekti 25 proc. ekologiškai dirbamo žemės ploto, o LR žemės ūkio ministras elgiasi atvirkščiai, strateginiam plane iki 2027 m. numato sumažinti apie 15 proc...“, – tikino Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas pridėdamas, kad strateginį planą 2023-2024 m. laikotarpyje galima keisti aštuonis kartus, bet šalis narė turi rodyti iniciatyvą ir teikti pagrįstą prašymą pakeitimams.