A. Deksnienė tapo pirmąja Lietuvoje, kurios veltiems žaislams išduotas Tautinio paveldo produkto sertifikatas (0)

Vilnos velėja rokiškietė Alė Deksnienė šiais metais sunkiai besuskaičiuoja „laimėjimus“ ir asmeninius pasiekimus. Rugsėjį „Rokiškio Kultūros vingio“ statulėle, gruodžio pradžioje už aktyvią kūrybinę veiklą kaip „Geriausia 2024 metų tautodailininkė“ Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių – Lietuvos tautodailės kūrėjų – diplomu ir prizu: „Volungės“ statulėle apdovanota kraštietė metams baigiantis pasidalino dar viena džiugia žinia...

Gilino istorines žinias

Kapsint paskutiniosioms metų dienoms, A. Deksnienė pasidžiaugė tapusi dar viena dalele lietuviškosios istorijos: jos veltiems žaislams (kamuoliukams) išduotas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. Tai – pirmas kartas Lietuvoje. Nuo šiol kraštietė galės prisistatyti ne tik kaip sertifikuotų Tautinio paveldo galvos apdangalų ir apavo velėja, bet ir veltų žaislų gamintoja.

Ypatingą sertifikatą nagingoji vilnos velėja „užsidirbo“ pristačiusi senovinius vilnos kamuoliukus – piemenų žaislus: „Šie vilnos kamuoliukai yra mūsų senelių ir prosenelių, o gal ir tėvų, vaikystės žaislai. Norint gauti šį Tautinio paveldo sertifikatą, neužteko ekspertų komisijai pristatyti tik gaminį. Turėjau surinkti medžiagą, kad tokie žaislai kažkada tikrai buvo. Atlikome ilgą ir kruopštų darbą, kupiną iššūkių, ieškojimų ir atradimų. Sužinojau, kad piemenaudami piemenukai nusiveldavo šiuos žaislus patys: jie naudojo tik vandenį ir avies vilną, kurios prisirinkdavo iš ganomų avių. Vaikai susidrėkindavo rankas į rasotą žolę ir veldavo. Kartais mergaitės dar apmegzdavo ar apsiūdavo kažkokiais papuošimais, o ir patys kamuoliukai neretai būdavo spalvoti, kaip avys – juodos, pilkos, baltos“.

Lygiai tokia pat technika – tik vandeniu ir vilna – A. Deksnienė velia ir savo kamuoliukus. Tautodailininkės teigimu, susukti kamuoliuką nėra sudėtingas darbas, tik gal šiek tiek apsunksta, nes nenaudojama muilo, kuris sušvelnina pačią vilną.

Pirmoji šalyje

Pašnekovė pasakojo, kad sumanymas veltus kamuoliukus pristatyti kaip Tautinio paveldo gaminį kirbėjo seniau, tačiau sumanymui įgyvendinti vis pritrūkdavo laiko. A. Deksnienė juokėsi, kad net patį sertifikatą, Žemės ūkio ministerijos išrašytą spalio pabaigoje, atsiėmė tik prieš pat šventes.

Pirmąja šalyje sertifikuotų Tautinio paveldo žaisliukų velėja tapusi rokiškietė dar patikslino, kad veltų žaislų gamintojų, be abejo, Lietuvoje tikrai yra daug, tačiau niekada niekas jų nesertifikavo, kaip Tautinio paveldo: „Atrodo labai paprastas ir mažas dalykas. Bet niekas nesigilino, neanalizavo ir neatliko išsamių studijų. O juk šie žaislai buvo iki tol, kol piemenys piemenavo, kol buvo galvijų. Tad žaislas tikrai gali būti mūsų tautiniu paveldo produktu. Juk jis – kaip ir išnykęs, tik senais laikais buvęs. Niekas iki šiol tokio produkto ekspertų komisijai nepristatė, aš buvau pirmoji Lietuvoje“.

A. Deksnienė neslėpė – nors šiandien ji yra dalėlė istorinio įvykio, ateityje jos pėdomis gali pasekti ir kiti tautodailininkai: sertifikuotis analogiškus veltus žaislus, bet norėdami to pasiekti, turės nueiti tokį pat kelią, kaip rokiškietė.

Ne dėl įvertinimų

Apibendrindama besibaigiančius metus, o labiausiai – paskutinįjį ketvirtį, A. Deksnienė juos įvardijo kaip „kosminius“.

„Pati nebesuvokiu, kaip viskas sukrito į šiuos metus. Visgi, aš tikrai labai daug dirbau: laimėta stipendija, keliauta su parodomis ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiausiose pasaulio šalyse, edukacijos, „nematomas“ darbas. Bet visos pastangos, tikriausia, va taip ir atsiperka. Kiti metai gal jau nebebus tokie gausūs apdovanojimais, nors tikrai ne dėl jų dirbi. Tiesiog – pasiseka, kažkas pastebi tavo triūsą. O ateinantiems metams veiklų ir planų tikrai turiu...“, – šyptelėjo garsioji Rokiškio tautodailininkė.