Arbata su ukrainiete Natalija: „Turime su dėkingumu priimti jūsų pagalbą ir atsisveikinti“ (II dalis) (0)

Liepos 23 dieną ukrainietė Natalija (pavardė redakcijai žinoma – red. pastaba) paliks Lietuvą. Jauna mama su trimis mažametėmis dukromis ir dar trimis šeimos moterimis grįžta atgal į Ukrainą. Nors planavo mūsų šalyje likti ilgėliau, tačiau taip susiklostė, kad negavusios naujo būsto, jos apsisprendė grįžti atgal į Kijyvo priemiestį, nors ten šiuo metu ir nėra itin saugu.

Nusprendė grįžti

Natalija su šeima, bėgdama nuo karo savo šalyje, Lietuvoje atsidūrė kovo 18 dieną, ir jas priėmusių lietuvių šeimoje glaudėsi keturis mėnesius. Prieš išvykdama į gimtinę moteris prie arbatos puodelio sutiko su „Rokiškio Sirenos“ skaitytojais pasidalinti savo įspūdžiais iš gyvenimo Lietuvoje.

„Lietuvoje, mus priėmusios šeimos namuose, gyvenome keturis mėnesius. Esame labai dėkingi už šiltą priėmimą ir rūpestį mumis. Skųstis nėra kuo, tačiau taip susiklostė, kad turime palikti šiuos namus ir ieškoti kito būsto. Deja, bet rajono centre butų ar namų nuomai pasirinkimo visiškai nėra, galvojome apie persikėlimą į Vilnių ar Kauną, tačiau didmiesčiuose nuomos kainos mūsų gausiai šeimai tiesiog neįkandamos. Tarėmės su Ukrainoje likusiais vyrais, kurie kariauja, ir galiausiai priėmėme sprendimą grįžti atgal“, - sakė Natalija.

- Minėjote, kad, varydama automobilį į Ukrainą, sirgote Laimo liga. Jums būnant Lietuvoje įkando erkė?

- Taip, tiesiog mūsų laikinų namų kieme Lietuvoje. Pirmiausia pamačiau, kad dukrai per koją ropoja erkė. Spėjau ją nuimti, o po kelių dienų ant savo kojos pastebėjau raudoną dėmę. Iškart kilo įtarimas – ar nebus Laimo liga. Nuėjau pas gydytoją, paaiškėjo, kad išties man įkando erkė ir po poros savaičių, kaip ir turėjau nuogąstavimą, susirgau Laimo liga. Tai nutiko likus savaitei iki mano pirmojo išvažiavimo į Ukrainą, todėl savo pirmąjį automobilį išvariau gerdama stiprius antibiotikus. Kai pagalvoju man dar pasisekė, nes, laimei, jog nesusirgau erkiniu encefalitu. Manau, kad grįžusi namo į Ukrainą būtinai pasiskiepysiu nuo šios ligos.

Pas jus labai pavojinga, turiu galvoje, erkes. Pas mus tokios problemos nėra, nes mūsų miestų parkuose žolė yra purškiama specialiomis priemonėmis, kad nesidaugintų šie parazitai. Prieš purškiant insekticidais parkai uždaromi, tada žolė nupurškiama ir į juos kojos negalima kelti keletą dienų. Po to parkai vėl atveria vartus ir žmonės jau be baimės gali vaikščioti juose, sėdėti ar gulėti ant žolės. Jokios baimės ar pavojaus susirgti erkių platinamomis ligomis.

- Kokių dar pastebėjote skirtumų tarp Lietuvos ir Ukrainos?  

- Vaistinių darbo laikas. Ukrainoje vaistinės dirba visą parą, tai labai patogu visiems žmonėms, ypač tiems, kuriems medikamentų prireikia vakarais, naktimis ar savaitgaliais. Be jokių problemų ir bet kuriuo paros metu vaistų galima įsigyti visoje šalyje.

Tuo tarpu pas jus vaistinės dirba tik darbo dienomis ir kai kur šiek tiek savaitgaliais. Mano nuomone, jūsų žmonėms tai turėtų būti labai nepatogu, bet per buvimo laiką Lietuvoje mes, kaip ir lietuviai, pripratome prie tokios tvarkos.

- Ukrainoje dirbote grožio srityje, nors turite du aukštojo mokslo diplomus. Ar teko lankytis grožio salonuose Lietuvoje, jeigu taip, kokie įspūdžiai?

- Taip, esu diplomuota turizmo vadybos ir psichologijos specialistė, tačiau mane visada traukė darbas grožio srityje (šypsosi). Tad natūraliai, augindama tris dukras, dėl patogesnio ir laisvesnio darbo grafiko ir tai, kad galiu dirbti savarankiškai, pasukau visai kita kryptimi. Baigiau antakių ir blakstienų tvarkymo, dažymo bei laminavimo kursus ir pradėjau dirbti. Klienčių man netrūko, tačiau, žinoma, reikėjo paplušėti ir parodyti ką moku. Lankiau įvairius naujausius kursus, vis tobulinausi, kitaip mūsų darbe tiesiog neįmanoma, negali trypčioti vietoje. Kiekvienas meistras pas mus visą laiką mokosi, kelia kvalifikaciją, gali ruošti savo mokinius ir išduoti jiems sertifikatus, kurti naujoves.

Lietuvoje teko lankytis grožio salone, į kurį vedėme močiutė. Ji norėjo tik apsikirpti. Užėjome į tuščią kirpyklą, klientų nėra, meistrų irgi, paklausiau ar galima apsikirpti, tačiau man atsakė, kad reikia užsirašyti į eilę. Pasiteiravau kodėl, nes nematau nė vieno žmogaus. Jeigu teisingai supratau, meistras ateina tada, kai jam yra užrašytas klientas. Manau, kad per tą laiką būtų galima priimti ir tokius praeinančius žmones.

Tiesą sakant, Lietuvoje mane nustebino tai, jog pas jus grožio salonai dirba tuo pačiu darbo metu, kai visi žmonės yra savo darbo vietose. Grožio industrija praktiškai nedirba vakarais ir savaitgaliais, kai, mano nuomone, daugybė lietuvių galėtų pasigražinti neatsitraukdami iš darbo. Mano nuomone, daugeliui žmonių būtų labai patogu, jeigu grožio salonai dirbtų vėliau vakare ir savaitgaliais.

Pas mus Ukrainoje tokia situacija, kaip pas jus, būtų nesuprantama. Mūsų grožio meistrai savo darbo grafikus susidėlioja kitaip: dirba antroje dienos pusėje ir priima klientus savaitgaliais, o savo reikalus tvarko ir ilsisi pirmoje dienos pusėje. Tai patogu ir žmonėms, ir darbuotojams.

Kita vertus, kiekviena šalis turi savo sistemą, prie kurios joje gyvenantys žmonės pripranta ir jiems dėl to nekyla jokių problemų.

- Ar atvykusi į Lietuvą nebandėte įsidarbinti grožio salone?

- Bandžiau, bet man nepasisekė (šypsosi).

- Paliekate mūsų šalį. Ką norėtume pasakyti lietuviams ir čia liekantiems savo tautiečiams?

- Mes esame labai dėkingi lietuviams ir visiems, kurie mums padėjo, priėmė, dalinosi. Svarbiausia mums, ukrainiečiams, įsisąmoninti, kad lietuviai mums tikrai labai padėjo ir tebepadeda. Jūs, lietuviai, mums nieko neskolingi, todėl mums tikrai nereikia naudotis jūsų gerumu ir dar kažko papildomo: sąlygų, daiktų, pinigų ir panašių dalykų, reikalauti. Turime su dėkingumu priimti jūsų pagalbą, padėkoti ir atsisveikinti, kai jau metas vykti namo.

Lietuvos valstybė neprivalo mūsų visą laiką išlaikyti, ji priėmė, padėjo atsistoti ant kojų, suteikė paramą ir galimybes, tačiau toliau jau mes patys turime kapstytis. Ačiū jums už tai.

(Dėkojame Natalijai, kad ji sutiko pasidalinti savo asmeninio archyvo šeimos, namų Ukrainoje ir gyvenimo Lietuvoje nuotraukomis)