Didžiausios vąšeliu nertos tautinės vėliavos Lietuvos rekordininkė Katarina savo ateitį sieja su Panemunėliu (0)

Didžiausios vąšeliu nertos tautinės vėliavos Lietuvos rekordas, užfiksuotas agentūroje „Factum“, priklauso Katarinai Jonaitytei. Rekordas užregistruotas 2017 m. gruodžio mėnesį. Tuo metu Katarina gyveno Kaišiadorių rajone. Šią vėliavą K. Jonaitytė sukūrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Ypatingoji vėliava buvo parodyta Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietėje vykusioje Rokiškio krašto bendruomenių šventėje „Tik kartu mes sėkmingi 2022“.

Vėliava – beveik 3 kv. metrų ploto

Šiuo metu Katarinos rekordo niekas nepasiekė. Vąšeliu iš lininių siūlų nerta tautinė vėliava yra 2,8864 m² ploto, 3,52 m ilgio, 82 cm pločio. Kaip ir turi būti, ji – geltonos, žalios ir raudonos spalvų. Jai mėgstanti nerti vąšeliu mergina sunaudojo 1,099 kg lininių siūlų.

„Rokiškio Sirena“ norėjo apie rekordininkę sužinoti šiek tiek daugiau, todėl paprašėme atsakyti į keletą klausimų.

- Iš kur atvykote į Panemunėlio kraštą?

- Čia gyvenu trečias mėnuo. Prieš tai gyvenau Kaune, o į šį kraštą atvykau kažkaip sau pačiai netikėtai – pamačiau skelbimą apie parduodamą butą, atvažiavau apsižiūrėti ir iš karto pajutau, kad tai – mano vieta. Užtat dabar esu čia.  

- Papasakokite truputį apie save – ką anksčiau veikėte gyvenime?

- Mokiausi, dirbau grožio srityje. Turėdama laisvo laiko, nuėjau į vienus mokymus ir tai baigėsi tuo, kad susidomėjau astropsichologija. Šioje srityje nuotoliu dirbu apie 10 metų. Tai - ir mano hobis, ir darbas tuo pačiu. Nėrimas man yra atsipalaidavimo būdas nuo gana mokslinių tyrinėjimų astropsichologijoje.

- Kuo labiausiai domėjotės, kai mokėtės mokykloje?

- Mėgau literatūrą ir be galo mėgau skaityti knygas – detektyvus, romanus, nors nemėgau fantastikos, pati rašiau eilėraščius.

- Ar nėrimas yra Jūsų pomėgis? Nuo kada jis atsirado Jūsų gyvenime?

- Nėrimas vąšeliu yra mano pomėgis iš vaikystės laikų. Megzti moku, bet negaunu tokio malonumo, kaip nerdama.

- Kaip kilo idėja nunerti Lietuvos vėliavą?

- Ši idėja atsirado spontaniškai prieš Lietuvos 100-metį, 2017-aisiais. Kokiu raštu ją nunerti, apsispręsti nebuvo lengva - domėjausi muziejuose, archyvuose, kad raštas būtų lietuviškas, kiek galima labiau atitiktų lietuvybę simbolika. Pasirinkau malūno motyvą. Malūnas reiškia vėją ir laisvę. Iš viso nunerti ir į bendrą kūrinį sudėti 144 malūnai. Šis skaičius taip pat reiškia laisvę. Pagerinau prieš tai buvusį rekordą. Tokią ilgą vėliavą buvo sunku nufotografuoti net patyrusiems fotografams.

- Ką darėte po to, kai nunėrėte vėliavą? Kur ji buvo rodoma?

- Pirmiausia rekordą reikėjo užregistruoti „Factum“ agentūroje, kad būtų pripažintas rekordas. Tam reikėjo nuotraukų ir vaizdo įrašo, dar – gyvo žmonių paliudijimo, kad tikrai tokia vėliava nunerta. Liudijimų netrūko. Pirmą kartą ši vėliava parodyta Kaišiadorių katedroje, Trijų karalių dieną. Tada buvo ir pašventinta. Mano nertą vėliavą tada pamatė daug žmonių, manau, vėliava tikrai buvo pagerbta.

- Kur dabar laikysite Jūsų nertą vėliavą?

- Vėliava yra saugoma ne namuose, kad jos nepaveiktų drėgmė ir kiti aplinkos poveikiai. Noriu, kad kuo mažiau ją paveiktų laikas, ilgiau išliktų ryškios spalvos, todėl ją atsivežame bei rodome tik ypatingomis, su lietuvybe susijusiomis, progomis. Manau, tai - šventas dalykas, simbolika, kur viskas labai suderinta, todėl elgiamės su ja atsargiai.

- Kaip Jums patinka Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietėje?

- Čia – nuostabi vieta. Man patinka gamta, aplinka. Jaučiuosi čia kūrybinga. Žmonės tikrai draugiški, bendrauju su daugeliu.

- Pirmiausia, kad į Panemunėlį yra atvykusi kūrybinga mergina, man pranešė vietos bibliotekos vedėja Jūratė Morkūnienė. Lankotės bibliotekoje? Galbūt planuojate bendras veiklas?

- Biblioteka koordinuoja tikrai labai daug dalykų, turi daug ryšių su žmonėmis. Pirmiausia, čia atvykusi įsišnekėjau su seniūnaite, kuri ir patarė nueiti pas Jūratę. Manau, biblioteka turi didelę reikšmę Panemunėlio gyvenime. Dėl bendrų planų kol kas nežinau – parodys laikas. Kol kas pas mane - persikraustymo etapas, reikia galutinai įsikurti. Kai tai baigsiu, galvosiu, kuo galėčiau užsiimti.

- Kaip Jums patiko renginys, kuriame ir buvo pademonstruota Jūsų sukurta vėliava, taip pat – šventė Panemunėlio bažnyčioje kitą dieną po to? Nesijaučiate čia vieniša?

- Renginys - fantastinis. Jautėsi šiltas bendravimas. Nepajutau jokio diskomforto, nes buvau pasitikta labai draugiškai. Nustebino, kad po šventės ryte nebuvo matyti nė menkiausios šiukšlytės. Miestelis - labai tvarkingas. Žmonės vieni kitus mato, pastebi vieni kitų problemas ir stengiasi padėti. Tai mane nustebino. Labai patiko renginys Panemunėlio bažnyčioje. Buvo labai įdomios pamaldos, literatūrinė – muzikinė kompozicija. Šventės organizatoriai pateikė labai gerą idėją, bažnyčia buvo labai gražiai išpuošta – matosi, kad tuo pasirūpino kūrybingi žmonės. Organizatoriai stengėsi šventę padaryti įspūdingą ir jiems tikrai pavyko.

- Kokia veikla žadate užsiimti toliau?

- Kuo užsiimsiu toliau, dar neplanuoju, nes dabar gyvenu persikraustymo rūpesčiais. Manau, netrukus tęsiu anksčiau pradėtas veiklas – ruošiuosi įvairioms parodoms, susijusioms su kitais mano pomėgiais – siuvinėjimu, piešimu, gėlių auginimu.