L. Šimėnienė: „Kiekvienas savo gyvenime ir darbe dėliojame pliusus ir minusus“ (foto) (0)

Prieš 24-erius metus uždarojoje akcinėje bendrovėje „Daivida“, prekės ženklo „Rokiškio mėsinė“ savininkės, vyriausios buhalterės pareigose pradėjusi dirbti Lolita Šimėnienė šypsosi, kad tuomet gavusi pasiūlymą ir su juo iškart sutikusi, nesuprato kokią atsakomybės naštą užsikrauna. Dabar ji tikina, jog ir gerai, kad tada rizikavo, nes dabartinio savo darbo nebemainytų į jokį kitą, o gimtojo Rokiškio į jokį kitą miestą.

Istorija su nuotykiu

1998 metais jauna moteris buvo ką tik baigusi tuometinę Žemės ūkio akademiją, dabartinę Vytauto Didžiojo universiteto Antano Stulginskio žemės ūkio akademiją, sukūrusi šeimą, ir jau sūpavo pirmąją dukrytę Gretą.

„Po studijų, sugrįžę į Rokiškį, su vyru nutarėme pasiieškoti darbų. Savęs pasitikrinimui užsiregistravau tuomet vadinamoje Darbo biržoje. Greit gavau pasiūlymą, o mama pažadėjo prižiūrėti vienerių metų dukrytę. Buvo jaunystė, daug negalvojau ir nuėjau dirbti į vieną įmonę. Pirmą mano darbo dieną į ją su reikalais užsuko tuometinis bendrovės „Daivida“ vadovas Vidmantas Kanopa, pašnekino ir pasakė, kad jam buhalterės reikia labiau, negu čia. Taip išėjo, kad ryte pradėjau dirbti vienoje įmonėje, o po pietų namo jau parėjau iš kitos“, – su šypsena prisimena L. Šimėnienė.  

Negalvojo, kad „užsibus“

Dar pokalbio pradžioje L. Šimenienė prisipažino, kad būdama jauna, drąsiai priėmė sprendimus, be jokios baimės ir abejonių, o dabar jau rimtai pasvarstytų apie kompetencijas, žinias, atsakomybes.

Moteris neslepia, jog iš pradžių negalvojusi, kad taip ilgai užsibus, nes svarstė, kaip spės susitvarkyti su trimis dalykais: šeimos reikalais, vaikais ir darbu.

„Kai įsidarbinau, mūsų įmonė buvo maža. Tuomet „Daivida“ dirbo apie 30 žmonių. Dabar jau turime arti 250 darbuotojų“, – sakė pašnekovė, šiuo metu vadovaujanti penkių buhalterių kolektyvui.

Įmonėje per tiek laiko buvo visokių metų, ir sunkesnių, ir lengvesnių. L. Šimėnienė dėkinga vadovams, visada jaučiasi įvertinta, įtraukiama į įmonei svarbių sprendimų priėmimą, turi galimybes tobulėti profesinėje veikloje ir asmeniškai. O svarbiausia, vertina vadovių požiūrį į kiekvieną darbuotoją, žmogų.

Sėslus kolektyvas

Buhalterių skaičius „Daivida“ augo po mažu – pradėjo nuo vienos, kai įsidarbino L. Šimėnienė, po to atsirado antra, trečia, o dabar jau yra šešių darbuotojų komanda.

„Šiuo metu mūsų komanda optimali. Kolektyvas labai draugiškas ir darbštus. Tikiu, kad pas mus yra gerai, nes sėsli komanda, be to, per pastaruosius penkerius metus iš darbo išleidau tik tris buhalteres. Dvi jaunas moteris išsivežė į didmiesčius, o trečioji keitė darbą dėl sveikatos. Manau, jog rinkai geriausias pasitikrinimas yra, jeigu žmonės dirba ilgus metus, tai reiškia, kad ir atmosfera gera, ir atlygis atitinka darbuotojų lūkesčius, nes jeigu būtų kažkur geriau, pas mus tikrai buhalterės neužsibūtų. Džiaugiuosi savo šaunia pavaduotoja Dovile, kuri taip pat atsidavusiai dirba įmonėje jau virš 10 metų. Esu rami, kad pamainai įmonė turės gerą vyr. buhalterį“, – kalbėjo L. Šimenienė.

Turi savitas tradicijas

„Daivida“ buhalterių kolektyvas, vadovaujamas pašnekovės, turi savitas susiformavusias tradicijas. Po savaitgalių ar sugrįžusios po atostogų moterys pasidalina įspūdžiais, pasakoja ką veikė, koleges pavaišina savo pačių gamintais patiekalais.

„Jaučiame labai šiltą santykį tarpusavyje. Be to, geriems viso kolektyvo santykiams įtakos turi ir jaunas mūsų įmonės vadovas Justinas Kanopa, kuris pamatęs, kad mes pavargę, pasiūlo kažkur išvykti, aplankyti turistinius objektus, praleisti nors kiek laiko nedarbinėje aplinkoje kartu. Lankėmės ir nuo darbo reikalų atsipūtėme Anykščiuose, Biržuose, kitose Lietuvos vietose“, – pasakojo L. Šimenienė.

Pliusai ir minusai

Vis tik moteris prisipažino, kad porą kartų buvo užklupusios rimtos abejonės, jog norėtų permainų ar išbandyti naujus dalykus. Galiausiai pasvarsčiusi nuspręsdavo, kad ir šioje įmonėje dar turi ką veikti, nes du tris kartus per metus dalyvauja mokymuose, konferencijose, seminaruose, gilina žinias ir kompetencijas, nes vadovai siekia, kad darbuotojus pasiektų ne tik naujausios jų darbo srities žinios, bet ir tokie specifiniai dalykai – nuo komunikacijos iki streso valdymo.

„Galime mokytis įvairių dalykų. Nesu gavusi neigiamo atsakymo, kad neleis ar neapmokės. Renkamės ir tariamės laisva valia bei gauname vadovų pritarimą. Kiekvienas savo gyvenime ir darbe dėliojame pliusus ir minusus. Man visada pliusai nusverdavo pasilikti čia. Galbūt dėl to, kad Rokiškis nėra didelis, man čia viskas patinka, tada pagalvoji, kad čia užaugau, įleidau šaknis, o kur bus geriau. Žinoma, galbūt nuo savo profesijos norėčiau pailsėti, bet savęs kitame darbe neįsivaizduoju ir neturiu noro dirbti kitoje įmonėje“, – kalbėjo L. Šimenienė.

Deksnytė iš Deksnių

„Iki santuokos buvau Deksnytė, gimusi ir užaugusi 10 kilometrų nuo Rokiškio esančiame Deksnių kaime ir į didmiestį manęs niekada netraukė. Gal, kad ir pati neieškojau darbo kitur, tai ir negavau viliojančių pasiūlymų pereiti į kitą įmonę ar keltis į vieną iš didelių miestų. Mano vyras Gintaras irgi nesiblaškė, visą laiką dirba vienoje Rokiškio įmonėje. Su vyru esame sėslūs“, – pasakojo L. Šimenienė.

Pašnekovės sutuoktinis taip pat 24 metus siuvimo mašinų mechaniku dirba siuvimo įmonėje „Lelija“. Šeima užaugino dvi dukras – 26 metų Gretą, kuri Vilniuje dirba interjero dizainere, o 21-erių Eglė Vilniaus universitete jau trečius metus studijuoja mediciną ir svajoja tapti gydytoja genetikos srityje.  

„Kai jaunėlė baigs mokslus ir nebereikės jos stipriai remti finansiškai, su vyru svajojame pagyventi sau ir pakeliauti“, – šypsosi L. Šimenienė.

Nesineša namo

Savaitgalius ji su vyru stengiasi skirti šeimos sodybai ir laisvalaikiui, todėl buhalterinio darbo namo nesineša.

„Daugiausiai laiko praleidžiame sodyboje, kurią mano vyras su mama (Nijolė Deksnienė – autorės pastaba) pastatė ir puoselėja. Man čia labai gera pailsėti nuo protinio darbo įmonėje. Auginame haskių veislės šunį, kuris priverčia mane judėti. Be to, jau dešimt metų su vyru turime tradiciją, kad nerengiame balių, o vieną kartą per metus kažkur keliaujame“, – sakė pašnekovė.

Šimėnų šeima pažintinių kelionių autobusu metu apkeliavo visą Europą, o pastaraisiais metais jiedu renkasi poilsines keliones, nes norisi poilsio ir ramybės šiltuose kraštuose.