Matematikė I. Kilienė: „Kai išmoksti formules ir  taisykles, tada atsiranda vietos kūrybai“ (0)

„Aš niekada nebijojau matematikos, ji man nebuvo sunki, nuo pat mažų dienų patiko ir gerai sekėsi  – tai turbūt susiję“, – sako Ieva Kilienė. Doktorantūros studijose matematikos mokymą studijuojanti ir Vilniaus universitete dėstanti rokiškietė sako, kad matematika visada turėjo šleifą, kad tai sunkus ir labai sudėtingas mokslas, todėl norėjusi pakeisti šią nuostatą. Taip atsirado matematinės pasakų knygelės vaikams, o paskui ir mokomųjų kortelių rinkinys „Miško ūsai“, kuriame paveikslėliais pateikiami uždaviniai-istorijos.

Kortelės krašto tema

„Visada stengiausi populiarinti matematiką, ieškau būdų, kaip matematiką patekti patrauklesnius, suprantamu būdu. Vienas iš mano mokslinių tyrimų buvo, kaip pateikti uždavinius su paveikslėliais. Kadangi matematika visiems sunki, prastėja vaikų skaitymo įgūdžiai (uždavinius jie gal ir išspręstų, bet tiesiog jų neperskaito), kilo mintis sukurti tokias korteles, kuriose dalis uždavinio pateikta paveikslėlyje“, – pasakoja I. Kilienė. Šią idėją įgyvendinti padėjo dailininkas Sigitas Daščioras, sukūręs iliustracijas su žaismingais veikėjais. „Miško ūsų“ rinkinio I dalis skirta 4–9 metų, II dalis pritaikyta šiek tiek vyresniems vaikams. Kortelės atvirlaiškio formato, ją galima siųsti kaip atvirutę užklijavus pašto ženklą arba naudoti kaip žaidimą, mokomąją priemonę namuose ar per pamokas mokyklose. Atsakymai pateikiami internete  įvedus nuorodą. Ieva sako, jeigu pavyks, norėtų įgyvendinti dar vieną sumanymą – išleisti mokomųjų kortelių rinkinį Rokiškio krašto tema.

Lavinti mąstymą

Žaismingai pateikti matematikos uždaviniai sulaukė dėmesio – išpardavus pirmąjį tiražą, teko jį kartoti. „Perka ir mokytojai, ir tėveliai. Džiaugiasi gražiomis iliustracijomis, nematytais uždaviniais.  Kai galvojau apie tokio formato leidinį, ieškojau, ar yra kažkas panašaus. Nepavyko rasti nei Lietuvoje, nei užsienyje. Dažniausiai matematika, jeigu ir iliustruota, vienspalviai ir rimtai“, – sako pašnekovė. Kurdama užduotis ji siekė, kad vaikas lavintų mąstymą, suvoktų situaciją, ne tik techniškai atliktų veiksmus, sudėtų ar atimtų skaičius.

Kūrybiškai pažvelgti į daug kam nesuprantamą mokslą I. Kilienė  bandė ir anksčiau, kartu su kolege Lina Matiukaite yra išleidusios skaičių pasakų knygeles „Jei mėnulis būtų nulis“ ir „Daugiau nei piratė“. Ieva sako, kad mintyse kirba noras pratęsti ir knygelių rašymą.

„Matematinis nerimas“

Kuomet prieš porą metų daugiau nei trečdalis šalies mokinių neišlaikė matematikos brandos egzamino, prabilta apie „krizinę situaciją“. Daug kam matematika, švelniai pasakius, nėra pats patraukliausias mokslas. I  Kilienė sako, kad reikia įdėti daug darbo, kad tokį požiūrį pakeistum. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje matematika nėra laikoma lengvu dalyku. 

„Net dabar, kai nepažįstamas žmogus manęs paklausia, ką dirbu, ir pasakau, kad dėstau matematiką, reakcija būna: „Ooooi…“, – juokiasi  matematikė, tačiau tokia reakcija pernelyg nesistebi. Anot pašnekovės, yra net toks dalykas kaip „matematinis nerimas“, kai žmogui, pamačius matematikos simbolius, smegenyse vysta panašūs procesai, kaip jaučiant fizinį skausmą. „Žmogus tiesiog negali spręsti uždavinių, atsiranda atmetimo reakcija, jis užsiblokuoja. Dabar daug pokyčių programoje,  nauji vadovėliai, tai irgi sukelia jaudulio mokiniams“, – kalba I. Kilienė. 

Baimė persiduoda

Pati Ieva niekada nejautė baimės matematikai – nuo mažumės draugavo su šiuo mokslu.

„Aš buvau taip auginta, tėvai nesakė, kad tai ne man – ne mergaitėms skirtas mokslas ir pan. Žinoma, vaikai yra skirtingi, lingę į skirtingus dalykus, nereikia to blokuoti. Ne kiekvienam reikia labai gerai išmanyti matematiką, bet baime irgi nereikia dalintis, nes manoma, kad matematinis nerimas perduodamas iš kartos į kartą – jeigu tėvai sako, kad jiems nesisekė matematika, tai ir vaikas iškart įgyja požiūrį, kad tai sunkus dalykas“, – pastebi pašnekovė. 

Kūryba su konkrečiu atsakymu

Kalbėdama apie sritį, į kurią gilinasi jau daug metų, Ieva sako, kad matematika yra tiesiog mąstymo būdas, ir tai nebūtinai sunku, kartais gali būti labai įdomu. Kūrybiškumo čia nedaug tik iš pradžių.

„Matematika ir kūrybiškas, ir gana griežtas, vienareikšmis mokslas, kuriame tikrai egzistuoja kažkoks atsakymas. Kitur galim filosofuoti, o čia turi surasti tą atsakymą. Matematikoje turi  vadovautis taisyklėmis, kurios galioja, bet iš esmės, kaip ir kiekviename dalyke, kai jį perpranti, atsiranda vietos kūrybai. Kaip ir grodamas smuiku, mokaisi pagrindus, tik tada gali kurti, improvizuoti. Lygiai taip pat su matematika“, – sako I. Kilienė ir priduria, kad jai didžiausias malonumas yra ieškoti būdų, kaip pateikti šį dalyką, kad vaikas samprotautų ir matematika nebūtų vien formulių rinkinys.

 Užduotis

Grįžtame prie edukacinių kortelių – pašnekovė sako, kad jose esantys uždaviniai nesudėtingi, tačiau reikalaujantys samprotavimo ir pateikia vieną pavyzdį, kurį siūlome ir skaitytojams: vienam meškučiui reikia 4 vilnonių kojinių. Klausimas: kiek iš viso porų kojinių reikės nupirkti meškučio tėčiui, kad jomis galėtų mūvėti pats ir trys jo vaikai?