Pagerbtas pirmosios Lietuvos moters teisėjos atminimas (0)

Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietėje, Rokiškio rajone, kuri šiais metais paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine, tęsiasi visuomeniniai ir kultūriniai renginiai. Spalio 17 dieną vietos bendruomenė, seniūnijos, kultūros darbuotojai pagerbė Elenos Jackevičaitės – pirmosios moters teisėjos Lietuvoje, visuomenininkės atminimą. Buvusio Mažeikiškio palivarko kapinaitėse žymiajai kraštietei atidengta atminimo lenta.

Renka medžiagą

Šetekšnos seniūnaitė Joana Tunaitienė pasakojo, kad žinomos moters atminimą įamžinti norėta toje vietoje, kur stovėjo E. Jackevičaitės šeimai priklausęs dvaras, tačiau dabar ten iškastas tvenkinys.

Renginio dieną kaip tik sukako 45 metai nuo pirmosios šalyje moters teisėjos mirties, tačiau per šiuos metus jos atminimas Panemunėlio krašte nebuvo užmirštas. J. Tunaitienė, pati surinkusi nemažai medžiagos apie šio krašto istoriją, pasakojo, kad duomenis apie Elenos gyvenimą rinko ir kiti  panemunėliečiai: Rima Naciūnaitė, Indrė Užukukytė, Audronė Šakalienė, Jūratė Morkūnienė.

Sukauptą medžiagą ypač praturtino kruopštūs ir atkaklūs istorikės Violetos Aleknienės tyrinėjimai,  nuvedę į Kauną, jos surastų E. Jackevičaitės giminaičių Vienažindžių pasakojimai.

Lemtingas  atsitiktinumas

Istorikė V. Aleknienė renginyje dalijosi savo surinktomis žiniomis apie žymiąją kraštietę.

E. Jackevičaitė gimė 1895 m. dvarininkų šeimoje, planavo studijuoti agronomiją ir net nesvajojo apie juridinius mokslus. Tačiau planai pasisuko kitaip. Tuometinėje spaudoje skelbtuose interviu, E. Jackevičiūtė savo sprendimą pasinerti į teisinius mokslus vadina atsitiktinumu, tačiau prisipažįsta vėliau supratusi, kad nesuklydo taip pasirinkdama.

Sėkmingai įstojusi į Petrapilio Bestuževo Moterų Aukštuosius kursus, Elena mokėsi matematikos, tačiau šis mokslas jai nepatiko ir jau po pusantro mėnesio E. Jackevičaitė perėjo studijuoti į juridinį fakultetą. 1913–1914 m. ji praleido besimokydama Petrapilyje, o po karo prasidėjo moters juridinė karjera – nuo teismo raštininkės iki Kauno miesto Taikos Teisėjos. Šias pareigas E. Jackevičaitė pradėjo eiti 1923 m.

E. Jackevičaitė pasižymėjo kaip moterų teisių šeimoje gynėja, dalyvavo Lietuvos abolicionistų draugijos, siekusios uždrausti prostituciją, veikloje, buvo aktyvi visuomenininkė.