Rokiškyje apsilankė menininkė Židrija Janušaitė: gyvenimo chaose noriu sustabdyti bėgantį, savęs nematantį žmogų (nuotraukų galerija) (0)

Rokiškio kultūros centras jau antrą kartą organizuoja tarptautinį šiuolaikinio meno festivalį STARTAS, kuris vyks 2018 m. rugsėjo 7–9 dienomis. Šiuo festivaliu siekiama pristatyti įvairias šiuolaikinio meno formas Rokiškio miesto ir rajono žmonėms, skatinti Lietuvos ir užsienio šalių įvairių vizuoliųjų menų, šokėjų, performerių ir menininkų bendradarbiavimą, atkreipti visuomenės dėmesį į mažuosius Lietuvos miestus bei visuomenei parodyti pačias įvairiausias, netikėčiausias ir net šokiruoti galinčias meno formas. Aktyvi parodų bei projektų dalyvė, meno įvykių, plenerų, parodų organizatorė, menininkė Židrija Janušaitė jau lankėsi Rokiškio mieste ir ieškojo tinkamos vietos savo performansui, kurį galėsite išvysti festivalyje „Startas“.

Performansas – kas tai?

Menininkei Židrijai Janušaitei svarbu atskleisti sustotojimo ir susitikimo su pačiu savimi prasmę. Visa tai atsispindi jos kuriamuose laike ištęstuose, minimalistinės estetikos performansuose. „Performanso menas – visai atskira meno rūšis. Menininkas naudoja savo kūną kaip priemonę, kad galėtų išreikšti tam tikrą idėją“, – kalbėjo Ž. Janušaitė.

Menininkė akcentuoja minimalizmą: spalvoje, judesyje, garse. Jos nuomone, visumoje tai – begalinis susikaupimas, kuris skleidžiamas žiūrovui, naudojant vieną vis pasikartojantį veiksmą. „Gali atrodyti nuobodu, tačiau šiuo besikartojančiu veiksmu vis tiek kažkas kinta – žmogui įdomu, kokia bus atomazga. Jei tai vyksta viešoje erdvėje, žiūrovas nueina atsigerti kavos, o po to grįžta ir žiūri toliau“, – šmaikštavo Ž. Janušaitė.

Abstraktumas bei minimalizmas atsispindi Ž. Janušaitės performansuose bei tapyboje. „Visa tai suverta ant to paties siūlo“, – sakė ji. „Svarbi kiekviena detalė, galinti pasakyti be galo daug. Gyvename chaose, triukšme, kur daug perteklinės informacijos, todėl aš noriu sustabdyti bėgantį, nematantį, savęs negirdintį žmogų, pritraukti mažiausiomis detalėmis. „Nuobodus“ sustojimas leidžia įsiklausyti ir išgirsti save. “ – teigė Ž. Janušaitė.

Šiuolaikinis menas gali sukelti sumaištį

Ž. Janušaitė pasakojo, kad performansas nebūtinai turi būti gražus: galima patirti šoką, susierzinti, nusisukti ir nueiti. „Nepaisant to, viduje gali užsimegsti diskusija. Tai – slenkstinė būsena, kai žmogus turi perlipti save, transformuoti įsisenėjusį suvokimą, jausminius klodus. Svarbu nepražiopsoti momento ir būti atviram idėjoms.“– kalbėjo Ž. Janušaitė, kuri yra girdėjusi apie nutrauktus performansus, nes tų žmonių nuomone tai – „visiška nesąmonė“. „Jei žmonėms per stipru, tai nereiškia, kad buvo blogai. Jie atkreipė dėmesį ir sureagavo. Kiekvienas žmogus gali iš viso to kažką pasiimti sau.“ – kalbėjo Ž. Janušaitė.

Gyvenimą Ž. Janušaitė mato kaip interpretaciją. „Mes patys renkamės, ką matome žydinčiame medyje: žiedą, popierių, arbatą, lapą, kvapą ar prisilietimą. Tai – daugiakryptiškumas, kai leidžiame nurimti protui, išgirstame save ir matome tuščią, tačiau kartu pilną erdvę. Tokiu būdu išmokstame dalintis, atsiverti, prisiliesti.“ – atviravo Ž. Janušaitė.