Vietoje svajonės tapti policininku – galimybė būti policijos rėmėju (0)

Savanorystė – ne visai naujas reiškinys Lietuvoje, tačiau kuo toliau, tuo labiau populiarėja. Ją renkasi ne tik jaunimas, kuris dar neapsisprendęs, kokią veiklą rinktis gyvenime, bet ir suaugę, brandūs, dažnai netgi žinomi žmonės. Tam tikra savanorystės forma galėtų būti vadinamas ir buvimas policijos rėmėju. Tiesa, jiems keliami nemenki reikalavimai. Atrodo, net nepagalvotum, kad UAB „Rokiškio autobusų parko“ direktorius Antanas Taparauskas – vienas iš jų.

–Kada tapote policijos rėmėju?

– Nuo užpernai metų, jeigu tiksliai, tai nuo 2020 m. gegužės 28 d.

– Kaip kilo mintis prisidėti prie policijos rėmėjų gretų?

–Mane visada viliojo policijos darbas. Deja, mano darbas ir gyvenimas pasisuko kiek kitaip, todėl nusprendžiau prie policijos veiklos prisidėti bent taip.

– Nuo kokių darbų pradėjote šią veiklą?

– Pirmosios mano akcijos buvo karantino metu – vykdžiau įvažiavimo į miestą kontrolę, tikrinau dokumentus, budėjau viešuose renginiuose, vėliau su patruliais budėdavau savaitgaliais, švenčių dienomis ir reaguodavau į įvykius. Esu budėjęs per miesto šventes, o paskutinis budėjimas - ralio metu.

 – Ar teko kada nors dėl šios veiklos atsidurti pavojingoje ar ekstremalioje situacijoje?

– Tikrai pavojingoje situacijoje atsidurti neteko, tik žiemos metu teko reaguoti į eismo įvykį ir važiuoti iš vieno rajono galo į kitą. Laimei, nukentėjusiųjų nebuvo, tik techninis eismo įvykis.

– Ar budėti ralio metu buvo saugu?

– Ralio metu buvo tikrai ramu – girtų, konfliktiškų žmonių nebuvo, visi buvo ramūs, tvarkingi. Mūsų ekipaže tikrai viskas buvo gerai.

– Koks jausmas – būti policijos rėmėju?

– Jaučiuosi, kad atlieku pilietinę pareigą, savanoriaudamas organizacijoje. Kiekvienas pilietis, turėdamas laisvą minutę, turėtų užsiimti savanoryste – jeigu ne būdami policijos rėmėjais, tai kitaip atiduoti savo duoklę visuomenei. Tai geras jausmas. Ta veikla visada duoda tikėjimą, kad ji ne tik man, bet ir kitiems atneša naudos.

– Ar tęsite šią veiklą?

– Žinoma. Policininkai man sakė, kad anksčiau policijos rėmėjų buvo daug, bet tik „ant popieriaus“, o dabar mažiau, bet tų, kurie daro daugiau realios veiklos. Pasikeitė tai, kad vysta mokymai, kuriuose rėmėjai turi išklausyti tam tikrą valandų skaičių tam tikros informacijos, pasimokyti praktinių dalykų. Rėmėjas turi žinoti policijos veiklos, policijos rėmėjų įstatymą, kelių eismo taisykles, turėti savigynos teorinių ir praktinių žinių, mokėti kovinius imtynių veiksmus, gebėti spręsti konfliktines situacijas, kad joms užtektų vien žodinių veiksmų, nepereinant į smurtą.

– Ar, pradėdamas šią veiklą, bent šį tą žinojote iš anksčiau?

– Man teko dirbti apsaugoje, todėl turiu šiokios tokios praktikos.

– Ką artimiausiu metu, kaip policijos rėmėjas, veiksite? Kur dalyvausite?

– Artimiausia veikla – pirmąją mokslo metų savaitę budėsiu prie perėjos netoli autobusų stoties.

– Gal dar kokių pokyčių policijos rėmėjų veikloje atsiras?

– Kiek girdėjau, atsiras ir policijos savanorių darinys, bet dėl to nesu visai tikras. Tai bus vėl kažkas kita.

Tinginiauti negali

Kaip informavo Rokiškio policija, šiuo metu mūsų krašte yra 13 policijos rėmėjų – 3 merginos (moterys) ir 10 vaikinų (vyrų), kurių amžius – nuo 23 metų iki 54 metų. Policijos rėmėjų gretose – ir seniūnai. Tai Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė bei Rokiškio miesto seniūnas Arūnas Krasauskas. Jie per metus ne mažiau kaip 12 valandų turi lankyti fizinio pasirengimo, kovinių veiksmų užsiėmimus ir išbūti užimti šia savanoryste ne mažiau kaip 36 valandas per metus. Neįvykdžius šio reikalavimo, policijos rėmėjų vardo jie gali netekti.

Keliami reikalavimai

Primename, kad policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos rėmėju. Juo būti negali teistas už tyčinį nusikaltimą asmuo, uždraustos organizacijos narys, praradęs pasitikėjimą ar pažeminęs pareigūno vardą buvęs valstybės tarnautojas ar politikas.