Laisvės laužai priminė prieš 33 metus istorinius įvykius nulėmusią lietuvių vienybę (0)

1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista. Tarp žuvusių laisvės gynėjų – rokiškėnas Algimantas Matulka.

Taikus pasipriešinimas

Sovietų Sąjunga kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus tikėdamasi visiškai perimti jų kontrolę. Lemtingomis sausio dienomis minios žmonių iš visos Lietuvos vyko į Vilnių budėti, rinkosi kitų šalies miestų aikštėse, prie svarbiausių strateginių objektų. Laivės gynėjai vienybe ir taikiu pasipriešinimu įveikė karinę agresiją ir išsaugojo Lietuvos nepriklausomybę.

Šiandien

Praėjus 33 metams po istorinių įvykių Lietuvos miestuose vėl liepsnojo laisvės laužai. Sausio 12 d. prisijungusieji prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“ uždegė vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes. Sausio 13-ąją Rokiškyje prie Nepriklausomybės paminklo vyko vėliavos pakėlimo ceremonija, aidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-rinktinės 506 kuopos karių salvės kritusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, prisiminti pasiaukojusių vardan Lietuvos laisvės kvietė Rokiškio r. meras Ramūnas Godeliauskas. Susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himną, padėta gėlių prie Nepriklausomybės paminklo, ant Laisvės gynėjo Alvydo Matulkos kapo.  

Kaip Ukrainoje

Vakare Sąjūdžio aikštėje laužo šviesoje skambėjo Rokiškio kultūros centro kolektyvų „Vėtrungė“, „Saulala“, „Gastauta“, „Sėliai“ atliekamos laisvės dainos, į bendrą chorą įsijungė ir sambūrio dalyviai. Vilniuje tomis dienomis budėję rokiškėnai, sovietų armijos agresijos liudininkai, dalinosi prisiminimais ir kvietė branginti laisvę, kurios prasmę suvokiame tik ją praradę. „Iš Rokiškio į Vilnių vyko 5–6 pilni autobusai, kai važiavome, buvo ir liūdna, ir smagu, bet ten buvo baisu. Dabar matote per televizorių, kaip Ukrainoje baisu, taip ir pas mus buvo,“ – kalbėjo viena iš istorinių 1991 m. sausio įvykių dalyvių.

Keli pasirinkimai

Seimo narys Jonas Jarutis sakė, kad 33 metus laužai primena dienas prie Parlamento, kai jie simbolizavo viltį, pagalbos šauksmą, šilumą, jų prasmė likusi iki šių dienų. Praėjusiame šimtmetyje tauta turėjo keletą kartų pasirinkti, kai reikėjo apsispręsti dėl laisvės: 1917 m., 1944 m., 1990 m.  Variantų buvo – išvažiuoti, kolaboruoti ir susitaikyti su esama situacija turint viltį, kad kažkas pasikeis. Trečias pasirinkimas – kovoti. Linkėdamas, kad neišauštų tokia diena, kai vėl tektų ginti savo laisvę, kaip dabar Ukraina, J. Jarutis sakė, kad turime tam ruoštis, stiprinti kariuomenės  gynybines, ekonomines galias.

Buvo skerdynės

„Pastebime viešojoje erdvėje, jog žuvusieji Sausio 13-ąją yra vadinami sausio įvykių aukomis arba dalyviais. Vis tik tai buvo skerdynės. Lygiai taip pat neteisingai skambėtų, jeigu karą Ukrainoje pavadintume taip, kaip vadina plėšikiškas grobuonis – specialiąja operacija“, – sakė Rokiškio rajono vicemerė Audronė Kaupienė, linkėdama nepamiršti tų žmonių, kurie žuvo už mūsų valstybės laisvę.