Rokiškėnai neliko abejingi juodosios ir baltosios gulbių kovai - baltoji gulbė sėkmingai išgelbėta (foto) (1)

Šeštadienio popietę redakciją užplūdo susirūpinusių miestelėnų skambučiai - jie jaudinosi dėl aršiai puolamos baltosios gulbės. Juodasis gulbinas savo galingais sparnais puolė tvoroje įstrigusią baltąją gulbę. Pro šalį važiavęs verslininkas Aleksandras Jegorovas, jau laikinai priglaudęs mažąjį gulbiuką Eur-ą/-ę, išvadavo baltąją gulbę, pro tvoros plyšį su pagaliu nuvijęs įniršusį juodąjį gulbiną, kuris gynė prieš keletą dienų išsiritusius jauniklius ir savo teritoriją. Tačiau ši sniego baltumo gulbės ir juodojo lyg anglis gulbino kova nesibaigė. Vos tik baltoji gulbė prisiartindavo, ar įlipdavo į vandenį, juodasis gulbinas didžiuliu greičiu atplaukdavo ir puldavo nesugebantį apsiginti paukštį.

Aršiai nusiteikusi juodoji gulbė
Šis renginys sukrėtė lankytojus, atėjusius pasižiūrėti pagausėjusios gulbių šeimos. Miestelėnas teigė jau informavęs visas įmanomas institucijas - aplinkos apsaugos inspekcijas, bandė susisiekti ir su policija, ugniagesiais, tačiau niekas nenorėjo jo tiesiogiai su šiomis tarnybomis sujungti. Maža to, aplinkosaugininkai teigė, jog nieko negali padaryti - tai natūrali atranka ir krašto muziejaus darbuotojų reikalas. Į pagalbą buvo pasikviestas A. Jegorovas, kurio sodyboje yra virš 400 paukščių. Kartu su muziejaus darbuotojomis jis bandė baltąją gulbę pagauti ir perkelti už juodųjų gulbių aptvaro, kur jos laukė ir baltasis gulbinas. „Gali būti, kad besileisdamos, jos nepastebėjo tinklo ir viena gulbė nusileido juodųjų teritorijoje. Jos yra laukiniai paukščiai, taip pat turi jauniklius, todėl yra itin agresyviai nusiteikusios", - kalbėjo A. Jegorovas. Iš pirmo karto gulbės pagauti nepavyko, ir tarpusavio kovai kiek aprimus, visi nusprendė išsiskirstyti ir palaukti, kol bus galima paprašyti žvejų pagalbos – guminių valčių, kad būtų galima priplaukti prie gulbės. Tačiau A. Jegorovas važiuodamas į sodybą dar sustojo pasižiūrėti, kokia situacija yra tvenkinyje ir pamatęs, kad net ir krante juodoji puola baltąją – padedant gyventojams sugavo baltąją gulbę ir saugiai ją paleido už aptvaro. Gyventojai verslininką praminė „gulbių globėju”.

Liko tik 5 jaunikliai
Tačiau lankytojai, nelikę abejingi paukščių kovai, taip pat pastebėjo, kad nebėra vieno gulbiuko. Jų iš viso išsirito 6. Prie mamos glaudėsi tik 5 jaunikliai. Vienas jų nugaišo. Galima tik spėlioti, dėl kokios priežasties tai atsitiko. „Mes tikrai jauniklius priglaustume, jiems reikia šilumos, nes tokiu metu jie turėtų būti jau ūgtelėję, o dabar – tik išsiritę. Pasigirdo kalbų, kad galbūt mes Eur-ą/-ę pasiėmėme ir nežadame grąžinti, tačiau patikiname, kad vos tik gulbiukas sėkmingai peržiemos ir sustiprės, jį tikrai grąžinsime, kad rokiškėnai galėtų juo džiaugtis”, - informavo A. Jegorovas. Šiuo metu gulbiukas jaučiasi puikiai, plunksnuojasi, gauna reikiamo maisto ir vitaminų.

Rima Juozapavičienė: „Bjauriojo ančiuko šių dienų istorija”
Atstumtas tėvų, juodasis gulbiukas Eur-as/-ė buvo atvežtas į mūsų paukščių kiemą. Išsigandęs, nusilpęs bandė slėptis nendrėse. Kitą dieną, kiemo paukščiai - kalakutai, patarškos, gulbinės žąsys ir kiti ėjo prie jo aptvarėlio susipažinti. Pamatęs draugišką paukščių elgesį, gulbiukas pradėjo įnirtingai veržtis pas juos. Atidarius aptvarėlį, mažylis išsirinko kalakutų ir patarškų draugiją. Pats nevaromas nuėjo su jais nakvoti į šiems paukščiams skirtą aptvarą. Toks bendravimas truko beveik mėnesį. Į vandens telkinį Euriukas nekreipdavo dėmesio. Mažylis paaugo, sustiprėjo, pasirodė pirmosios plunksnelės. Vieną dieną, kai gulbinės žąsys plaukiojo tvenkinyje, mažylis įsidrąsino ir nuplaukė pas juos. Kiek buvo džiaugsmo, kaip paukščiai draugiškai jį priėmė. Žąsinas pradėjo mokinti nardyti, plakti sparnais. Mažylis pamėgdžiojo ir džiaugėsi. Kiekvieną dieną draugystė stiprėja. Gulbiukas ir būdamas sausumoje, dabar jau laikosi žąsų draugijoje. Gulbinis žąsinas išdidus vaikšto saugodamas savo šeimyną. Išsipildė tai, ko mes labiausiai tikėjomės priimdami augintinį - gulbinių žąsų pora „įsivaikino" juodąjį gulbiuką.