Rokiškio rajono automobilių ir motociklų sporto klubo „Viesulas“ projektas: judėjimo nauda, atradimų džiaugsmas ir spindinčios vaikų akys (0)

Publikuota: 2021-11-19 Kategorija: Aktualijos
Rokiškio rajono automobilių ir motociklų sporto klubo „Viesulas“ projektas: judėjimo nauda, atradimų džiaugsmas ir spindinčios vaikų akys
Sporto klubo „Viesulas“ nuotr. / Judėti, bendrauti, ugdyti ištvermę - toks buvo stovyklų tikslas.

Tęsiame pasakojimą apie unikalų sporto klubo „Viesulas“ įgyvendinamą projektą „Žibinto šviesa!” socialinėje laisvalaikio erdvėje Rokiškio mieste”, Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0442. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo, LR biudžeto ir Rokiškio rajono savivaldybės lėšų. Apie tai, koks svarbus projektas, pasakojo ir jo vienas rengėjų, Rokiškio rajono sporto legenda Romas Kišūnas, ir projekte dalyvavusių vaikų mamos.

Keičiasi požiūrisį judėjimą
Romą Kišūną žino ištisos rokiškėnų kartos. Vieniems jis legendinis sportininkas, motociklų su prekabomi klasės žvaigždė, garsiosios Kišūnų dinastijos atstovas, kuri iki šiol žiba šalies ir tarptautinėse varžybose. Kitiems jis – pedagogas, parengęs šimtus rokiškėnų vairuotojų. Žinomas sporto populiarintojas ir entuziastas, patraukliai ir įdomiai pažindinantis jau trečiąją rokiškėnų kartą su aktyviu gyvenimo būdu ir sportu.


Pirmąsias dviračių kroso stovyklas R Kišūnas pradėjo rengti tolimais 20025-aisiais, kai vaikams dviratis buvo kur kas daugiau nei tiesiog pramoga, transporto priemonė. Tada dviratis buvo geidžiamiausias paauglio pirkinys. Ir vos atšilus orams į gatves pabirdavo ištisi būriai jaunųjų dviratininkų. Pirmosiose dviračių kroso stovyklose jų be jokio vargo susirinkdavo apie 40. „Ir vaikai, vos apie jas išgirdę, atvažiuodavo patys“, – pasakojo R. Kišūnas. Tokia tendencija buvo iki maždaug 2010-2012 m. Vėliau dviračius, judėjimą paauglių mėgstamiausių veiklų sąraše pakeitė kompiuteriai, išmanieji mobilieji telefonai.


Dabar gi į stovyklas, pasak R. Kišūno, vaikus jau dažniausiai atveda tėvai. Kurie patys kažkada lankė „Viesulo“ stovyklas ir jomis labai džiaugėsi.


Kuo panašūs ir kuo skiriasi nuo savo tėvų kartos dabartiniai jaunuoliai? Pasak R. Kišūno, ir tada, ir dabar vaikai yra aktyvūs, smalsūs, nori dūkti, judėti. Tik gal kiek mažiau sportiški, ištvermingi nei jų tėvų karta. Tačiau tai, kaip rodo projekto Žibinto šviesa!” socialinėje laisvalaikio erdvėje Rokiškio mieste” patirtis, yra lengvai pataisoma. „Vaikai visada yra vaikai. Jie nori dūkti, žaisti. Ne visuomet moka apskaičiuoti savo jėgas, todėl mokėme nuo pirmųjų žingsnių. Pirmiausia – saugus elgesys gatvėje, kelyje. Tada – pirmieji žygiai. Iš pradžių vos 4 km iki Moškėnų piliakalnio. O toliau – vis ilgėjančios distancijos: ir 10, ir 20 km Paties ilgiausio žygio metu 12-14 m paaugliai įveikė 100 km iki Salako ir kitą dieną tiek pat atgal“, – pasakojo sporto entuziastas.

Mokėjimas bendrauti ir užimti
Šiuolaikiniai vaikai – išlepinti dėmesio ir pramogų. Tačiau judrų gyvenimo būdą, sportiškumą skatinančioje stovykloje faktiškai nebuvo „nubyrėjusių“: dviejuose projektuose dalyvavo 95 vaikai. Kaip to pasiekti? R. Kišūnas neslepia: to padeda įdomi dienotvarkė, įtraukiančios veiklos, siūlomos pagal vaikų poreikius. Vieną dieną važinėjimasis bagiais, kitą – kelionės dviračiu, trečią – pažintis su dabartinei kartai jau egzotišku šaudymu iš lanko, ketvirtą – smiginio, šaudymo oriniais šautuvais varžybėlės su medaliais ir mielais prizais.


„Mūsų stovyklose buvo nuo darželinukų iki paauglių. Pradžioje mažieji dar skambindavo tėvams, prašydami: pasiimkit popiet namo. O už penkių minučių tėvai jau atveža vaiką atgal – persigalvojo, čia įdomiau nei sėdėti namuose“, – pasakojo R. Kišūnas.


Jo manymu, vaikams patraukliausias yra drausmės ir laisvo, nesukaustyto bendravimo derinys. Vaikai įgijo ne tik ištvermės, patirties, sporto įgūdžių. Nemažai vaikų ir šiomis dienomis suka ratus pamėgtoje Uljanavos trasoje. „Dauguma jų pasiliks dviračių kroso sporte“, – įsitikinęs pašnekovas.

Dėmesys vaikui
Ši stovykla unikali ir tuo, kad centrinė jos ašis – vaikų poreikia: nuo lavinimo iki maitinimo. „Rinkomės tas maitinimo įstaigas, kurios tiekia kokybišką, skanų maistą, yra pasirinkimas. Juk vienas vaikas nenori mėsos, kitas nevalgo kažkokių daržovių, todėl reikia pasirinkimo laisvės. Reikia, kad judančiam, augančiam organizmui būtų tiekiamas pilnavertis maistas“, – sakė R Kišūnas.


O stovyklose – tradicininiai laužai su keptomis dešrelėmis, su dabartinių vaikų taip mėgstamais zefyriukais ir kitais skanėstais. Tai smagios, nuotaiką ir motyvaciją keliančios žygių akimirkos.


O žygių būta daug: ne tik Rokiškio, bet ir Anykščių, Kupiškio, Biržų, Pakruojo rajonų keliais ir takeliais. Užmegztos pažintys su tų kraštų sportininkais, tikimasi, virs tolesniu bendradarbiavimu projektuose, varžybose.

Šimtas balų
Aušra Žemaitytė yra mama, kurios 14-metis sūnus Kristupas dalyvavo stovykloje. Mama labai džiaugėsi galimybe sportiškam paaugliui praleisti vasarą aktyviai. „Mano sūnus žaidžia ledo ritulį. Todėl yra sportiško, judraus būdo. Iki tol labai trūkdavo užimtumo programų tokio amžiaus vaikams vasarą. O užimtumo labai reikia: nes be jo patys vaikai prisigalvoja veiklų, kurios ne visada būna saugios, tinkamos. Džiugu, kad atsirado galimybė tokiems vaikams dalyvauti jų poreikius atitinkančioje stovykloje“, – pasakojo mama. Ji akcentavo, kad stovykla pirmiausia buvo sužavėti patys vaikai. „O ir mums, tėvams, buvo labai smagu žinoti, kad vaikai yra saugūs, užimti. O kur dar varžybos, ekskursijos, įdomūs užsiėmimai ir išvykos“, – susižavėjimo neslėpė mama. Ji pabrėžė tikinti, kad tokie projektai dar ne vienerius metus džiugins rokiškėnų šeimas.

Pati geriausia stovykla
Aistė Kriukelytė, kurios septynerių sūnus Matas dalyvavo stovykloje, neslėpė, kad tai pati puikiausia stovykla. „Mes turime su kuo lyginti, nes anksčiau vaikas dalyvavo mokamose, ir ne pačiose pigiausiose, stovyklose. Įspūdžiai – tik šios stovyklos naudai. „Mūsų vaikas labai sportiškas, jis noriai dalyvauja varžybose, yra pelnęs ne vieną medalį. Tačiau stovykla įsiminė jam ne tik medalių gausa, ne tik įdomiais užsiėmimais, bet ir naujomis, smagiomis patirtimis. Tokiomis, kaip nakvynė palapinėje“, – pasakojo mama.


Ji džiaugėsi, kad sūnus vasarą leido aktyviai, gamtos prieglobstyje, būryje draugų, kur vieni iš kitų mokėsi bendrumo, draugiškumo. Ji pasidžiaugė, kad čia išties buvo skiriamas didžiulis dėmesys kiekvienam vaikui, jo poreikiams, pasiekimams.

Dėkoja visiems talkininkams
O Romas Kišūnas nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie projekto veiklų: projekto rengėjams, treneriams, savanoriams, vaikų tėvams, kurie jungėsi stovyklų, kelionių metu, vyresniesiems vaikams, kurie buvo rūpesting bičiuliai mažesniems, mažiau patyrusiems.


Jie tikisi, kad tokie projektai ir toliau džiugins rokiškėnus, skatins vaikus judėti, pažinti, bendrauti.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video