Rokiškio rajono ugniagesių vadovas R. Sunklodas: „Neturime iš ko mokėti ugniagesiams už gruodį“ (0)

Šiandien Rokiškio rajone dirba devynios ugniagesių komandos, tačiau nėra aišku, ar jos išliks ir galės tęsti priešgaisrinės saugos veiklą, nes tokiai veiklai Vyriausybė su Vidaus reikalų ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nėra numatęs pakankamai lėšų.

„Šių metų lapkričio pusei mėnesio dar turėsime lėšų ugniagesių atlyginimas, tačiau – gruodžio užmokesčiui nesame nusimatę pinigų, nes jų, tiesiog, neturime iš ko paimti. Savivaldybių ugniagesiai jau ne vienerius metus yra įstrigę dviprasmiškoje situacijoje, kai valstybė neskiria pakankamos dalies pinigų iš biudžeto, kurie atitektų priešgaisrinės saugos finansavimui, kaip reglamentuoja Priešgaisrinės saugos įstatymas.“ – apgailestauja Remigijus Sunklodas, vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės ugniagesiams.

Rokiškio rajone dirba devynios ugniagesių komandos, kurios apima visą rajono teritoriją ir užtikrina vietos gyventojų saugumą Čedasuose, Juodupėje, Jūžintuose, Kamajuose, Kriaunose, Laibgaliuose, Obeliuose, Pandėlyje ir Panemunėlyje.

Ugniagesių aprūpinimas darbui būtina įranga – gyvybiškai svarbus

Rokiškio rajono ugniagesiai pilnai atnaujino gaisrinių automobilių parką, atsisakant ne vieną dešimtmetį tarnavusių ir nuolat gedusių  „GAZ“ ir „ZIL“ markės automobilių. „Per penkerių metų laikotarpį įsigijome septynis vakarietiškus gelbėjimo automobilius. Negana to, drauge su latviais dalyvavome programoje, kad gauti europinius pinigus kvėpavimo aparatams nusipirkti.“ – sakė R. Sunklodas.

Minėta savivaldybės tarnyba savo gaisrinės automobiliuose įsidiegusi defibriliavimo aparatus. Defibriliatoriai naudojami, kai reikia gaivinti žmogų, jei staigiai sustoja jo širdis. Naudojantis tokiais aparatais, ugniagesiai–gelbėtojai gali suformuoti taip vadinamus „valdomus elektros smūgius“, kurie leidžia sumažinti širdies skilvelių virpėjimą bei tęsti nukentėjusio asmens gaivinimą, darant įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus.

„Jei nedelsiant po sąmonės netekimo yra atliekama defibriliavimo procedūra, tokio nukentėjusio žmogaus išgyvenimo galimybės gerokai padidėja ir siekia net 75 proc.“ – teigė Rokiškio rajono savivaldybės ugniagesių vadovas. Beveik visi ugniagesiai, dirbantys Rokiškio rajono tarnyboje, moka naudotis defibriliatoriais.  

Ugniagesių vadovas Rokiškio rajone prasitarė, kad pats dirbo ugniagesiu–gelbėtoju, todėl žino, kaip svarbu ugniagesiui turėti kvėpavimo kaukes, sertifikuotą gamintojo aprangą ir kitą darbui būtiną įrangą. Pasak R. Sunklodo, šia įranga aprūpintas ugniagesys gali ne tik gesinti užsiliepsnojusius pastatus iš išorės, tačiau patekti į tokio pastato viduje esančias uždūmintas patalpas.

Ugniagesių darbų sąlygų gerinimas – ne ką mažiau svarbus

Rokiškio rajono ugniagesių komandų darbo vietose atnaujinti dušai, tualetai ir sukurtos persirengimo erdvės. Tokiose patalpose, ugniagesiai, tik sugrįžę iš gaisravietės, gali nusimaudyti ar apsiprausti nuo suodžių. Maža to, rekonstruotos ir pakeistos gaisrinių garažų durys, kurios buvo paaukštintos. Paaukštinus įvažiavimo durų angas, minėtuose garažuose pradėti laikyti gelbėjimo automobiliai su autocisternomis ir kopėčiomis.

Pasak ugniagesių vadovo Remigijaus Sunklodo, kasmet Rokiškio rajono savivaldybė skiria ugniagesių tarnybai beveik po 150 tūkst. iš savo biudžeto. Šie pinigai naudojami tam, kad įsigyti naujus gelbėjimo automobilius, aprūpinti ugniagesius būtinomis darbui priemonėmis ir  netgi darbo užmokesčiui mokėti.

Šiandien, trys Rokiškio rajono pakaitiniai ugniagesių-gelbėtojų etatai yra išlaikomi savivaldybės, o ne Vidaus reikalų ministerijos, kuri, kaip numato Priešgaisrinės saugos įstatymas, turėtų skirti lėšas ugniagesių užmokesčiui padengti. „Esame priversti prašyti savivaldybės pinigų, kad turėtume pinigų pakaitinių etatų darbo užmokesčiui. Tik tokios lėšos mums leidžia užtikrinti, kad beveik visuose mūsų komandose budėtų po du ugniagesius. Iš tiesų, komiška situacija – valstybė reikalauja vadovautis įstatymu, kuriame reglamentuojamas ugniagesių-gelbėtojų darbas po du, tačiau to įgyvendinimui neskiria lėšų iš šalies biudžeto.“ – sakė Rokiškio rajono savivaldybės ugniagesių vadovas.

Šalies rajonai turi turėti priešgaisrinės saugos tarnybas

Gaisrų mažėja, tačiau gerokai išaugo gelbėjimo darbų skaičius – ugniagesiai vyksta į eismo įvykius, kur traukia nukentėjusius, kurie, įvykus avarijai, dažniausiai būna prispausti ir įkalinti aplamdytuose automobiliuose. Negana to, ugniagesiai dažnai teikia ir pirmąją būtiną pagalbą, kai to reikia.

Ugniagesių darbas ir indėlis, atliekant gelbėjimo darbus, svarbus rajono greitajai ir policijai. Visos trys tarnybos dirba išvien Rokiškio rajone –  viena kitai ištiesdamos pagalbos ranką tam, kad būtų galima išsaugoti žmonių gyvybes. Minėto rajono ugniagesiai yra vieni pirmųjų, kurie  atvyksta į nelaimės vietą, nes puikiai žino rajono kelius ir pažįsta kaimiškas vietoves.

Savivaldybės glaudžiai bendradarbiauja su ugniagesių tarnybomis regionuose bei jų komandomis, todėl tiek merai, tiek savivaldybių administracijos tarnautojai stengiasi kaip išmanydami pagerinti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo paslaugas vietiniams gyventojams.

Rokiškio rajono ugniagesiai yra pasirengę padėti, kai būtina atlikti skubius gelbėjimo darbus – nuvirtus medžiams ar elektros stulpams bei įvykus kitiems atvejams.

Įsteigta savanorių draugija – nepamainoma pagalba vietos gyventojams

Rokiškio rajono savivaldybės ugniagesių tarnyba įsteigė ugniagesių savanorių draugiją. Ugniagesiai-gelbėtojai ir savanoriai padeda nustatyti kaminų vidaus būklę bei jų gedimus vietos gyventojų namuose, naudojant kaminų diagnostikos televizinę įrangą. Šią įrangą pavyko įsigyti vykdant vietos veiklos projektus.

Rajono ugniagesiai turi ir naudoja 17-os metrų aukščio keltuvą, kuris yra nepamainomas, kai reikia atlikti kaminų valymo darbus ir pjauti ar genėti medžius. Gyventojai ir vietos įstaigos gali kreiptis į Rokiškio rajono ugniagesius, kad pastarieji patikrintų ir papildytų gesintuvus su angliarūgšte arba milteliais.

Negana to, pernai metais ugniagesiai teikė nemokamą pavėžėjimo paslaugą į gydymo įstaigas žmonėms, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Tam tikslui laikinai įdarbinti du ugniagesiai-gelbėtojai, kuriems, laisvu nuo pagrindinio darbo metu, buvo pasiūlyta teikti tokias pavėžėjimo paslaugas, dirbant 0,5 etato krūviu.  

Reikalingą pagalbą vietiniams gyventojams ugniagesiai galėjo pasiūlyti, nes dalyvavo projektinėse iniciatyvose. Tokių iniciatyvų  partneriais buvo Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir Rokiškio rajono ugniagesių savanorių draugija.

Apgailestauja, kad ugniagesių savanorių idėja neprigijo

Rokiškio rajono savivaldybės ugniagesių tarnyba – pirmoji visoje Lietuvoje, kuri, vadovaudamasi Vakarų Europos šalių gerosiomis praktikomis, turėjo subūrus solidų ugniagesių savanorių būrį. Pasak R. Sunklodo, prieš ketvertą metų savanorių gretose buvo net dvidešimt žmonių, tačiau šiandien tokių savanorių ugniagesių yra likę vos penki. 

Savanoriai ugniagesiai nebuvo kviečiami į įvykius, kai apie juos pranešdavo Bendrasis pagalbos centras. Pradžioje, savanoriai buvo labai įsitraukę, tačiau, natūralu, kad jų motyvacija per laiką išblėso, kai jie buvo neprileidžiami prie realių gaisrų gesinimo ar kitų gelbėjimo darbų. Didžioji dalis savanorių ugniagesių, su kuriais buvo sudarytos savanorystės sutartys ketverių metų laikotarpiui, nebepanoro, kad tokios sutartys būtų pratęstos dar vieną kartą.

Problemos, susijusios su savanorystės patrauklumu ir tinkamu organizavimu, apima skirtingus sektorius Lietuvoje. „Dauguma žmonių, kurie ryžtasi savanoriauti tikisi, kad galės realiai įdarbinti savo žinias ir kompetencijas šioje veikloje. Be to, daliai savanorių negalėjome pasiūlyti bent minimalaus finansinio atlygio, kuris motyvuotų tęsti ugniagesio savanorio darbą.“  –  sakė Rokiškio rajono ugniagesių vadas  R. Sunklodas.