Ūkininkai palieka sostinę: savaitė su traktoriais suteikė vilčių (0)

Pastarąsias keturias dienas Vilniuje su žemės ūkio technika praleidę Lietuvos ūkininkai namo grįžta visai patenkinti pasiektais rezultatais: buvo aptarta 3 iš 6 šalies valdžios atstovams įteiktų reikalavimų įvykdymo galimybės ir terminai. Klausimai, anot Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininko Mindaugo Petkevičiaus, nėra išsprendžiami taip greit, kaip norėtųsi, bet protestas jau davė rezultatų.

Neeilinis posėdis

Dvi dienas Vilniaus Kudirkos aikštėje vykusį mitingą M. Petkevičius vertino skirtingai. Pasak pašnekovo, pirmoji diena buvo bevaisė – tik kalbos ir jokių derybų ar tarimosi. Tačiau ketvirtadienį prasidėjo jau konstruktyvesnis žemdirbių bei šalies vadovų bendravimas.

„Ketvirtadienį buvo sušauktas neeilinis Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Premjerė Ingrida Šimonytė. Buvo išdiskutuota saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtros vykdymas ne žemės savininkų sąskaita, grąžintos iki pakeitimo galiojusios žymėto kuro naudojimo taisyklės ir sumažintas naftos dujų akcizas iki kaimyninių šalių lygio. Pastarasis bus sumažintas, tačiau išskirtas į dvi dalis: verslui ir buičiai“, –įvykusia diskusija pentadienį jau džiaugėsi M. Petkevičius.

Nors girdėjosi ir abejonių: yra pažadai, kurie ūkininkams suteikia viltį, bet kiek pilnai jie bus įvykdyti – pasimatys vėliau.

Mažina apsaugines juostas

Anot M. Petkevičiaus, neeilinio Kaimo komiteto posėdžio metu jame dalyvavęs Aplinkos apsaugos Viceministras pateikė gerų žinių dėl apsauginių upių ruožų: „Naujais reikalavimais buvo norima net tris kartus – nuo 10 m. iki 30 m. – padidinti apsauginį ruožą upių, platesnių nei 12 m., pakrantėse. Reikalavimas taikomas upių ruožuose nuo 21 iki 100 km. Bet jokio paaiškinimo: pavyzdžiui, kuriuo metų laiku matuoti upės plotį? Ūkininkai puikiai žino, kad apsauginės juostos negalima purkšti chemikalais, bet kuriozas ir tas, kad reikalavime rašoma: negalima šio ploto dirbti. Ką reiškia dirbti: pjauti, skusti, arti negalima? Labai neapibrėžta ir neaiški sąvoka. Viceministras paminėjo, kad turime galimybę teikti siūlymus šiuo klausimu“.

Ieškant kitų, valdžios atstovams teiktų punktų sprendimų, anot Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininko, padaryta pauzė.

Žino, bet nesako

Paslaptis išlieka dėl vienos opiausių – dirbtinai sukurtos daugiamečių pievų problemos.

Sausio pradžioje ūkininkų delegacijos susitikimo su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski metu žemdirbiams buvo pažadėta per savaitę pateikti Europos Komisijos paaiškinimus raštu ir pateikti pasiūlymus problemai spręsti.

Tačiau M. Petkevičius juokėsi, kad komisijos pateikta informacija, neva, įslaptinta: „ŽŪ ministras tuo klausimu informacijos nepateikė. Tik pasakė, kad ES komisijai pateikti 3 siūlymai, apie kuriuos dabar kalbėti negali. Kaip suprantu ministras pats buvo susitikęs su komisaru, gautas atsakymas, bet... Todėl vasario 8 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas vyks į Briuselį pas tą patį eurokomisarą, kad išsiaiškintų ir žinotų patys. Šiuo klausimu dabar 3-4 savaičių „pauzė“, po kurių jau turi paaiškėti daugiau informacijos“.

Dėl pieno ir grūdų – nežinia

Teikiant žemdirbių netenkinančius klausimus, kalbėta apie rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą. Lietuvos grudų augintojai reikalauja stabdyti užsienietiškų grūdų importą, nes dėl to labai sumenko grudų supirkimo kainos. Deja, šiuo klausimu buvo tik pasikalbėta, tačiau jokie sprendimai, kol kas, nepriimti.

Prašymas amžiams išspręsti pieno krizę Lietuvoje taip pat liko tik prašymu.

Anot M. Petkevičiaus, Premjerė I. Šimonytė informavo, kad prie ES skirtos 10,6 mln. eurų paramos pienininkams, Lietuva prisidėjo, tiek kiek galėjo: buvo išmokėta 8 mln. eurų parama, deja, tik daliai šalies ūkininkų.

„Jos nuomone, parama buvo paskirstyta teisingai, nes nukentėjo mažesni ūkiai. Ne visi taip galvoja. Bendrovių asociacijos atstovas Eimantas Pranauskas paminėjo, kad dėl neteisingo paramos paskirstymo paduotas ieškinys. Dėl „Pieno įstatymo“ – atliktas ekspertinis vertinimas, kuriam taip pat yra pastabų. Numatyta jį svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Dėl mėšlo problemų – pasikalbėta, bet nieko nenutarta“, – apgailestavo M. Petkevičius.

Visgi, Vilnių palieka

Nepaisant vis dar išlikusių daugybės neišspręstų klausimų, žemdirbių technika Vilnių palieka.

„Traktorių palikti pagrindinėj (Gedimino pr.) sostinės gatvėj neleis. Iš ten tikrai visi išvažiuoja. Kiek man žinoma, o tai – ir viešai prieinamo informacija, keletas ūkininkų žada likti. Tik nebuvo patikslinta, ar lieka su traktoriais, ar nuvažiavę su savo automobiliais. Jei jie kur nors pievoje prie Seimo, tai gali likti kiek nori. Tačiau viskas – jų asmeninėje atsakomybėje. Protesto akcijos leidimas baigėsi“, – sakė pašnekovas.

Ūkininkų atstovą iš esmės džiugino akcijos rezultatai: Kaimo reikalų komitetas kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir valdybą dėl neeilinės seimo sesijos sušaukimo. Deja, kada siūloma ją šaukti – dar neaišku, o ir galutinių priimtų sprendimų rezultatų teks laukti ne vieną savaitę.