Verslininkai nepraranda vilties dėl Sartų ežero: „Nesinori manyti, kad valdžia sąmoningai žlugdo verslininkus“ (0)

Sujudimas dėl priimto draudimo Sartų ežere plaukioti savaeigėmis priemonėmis su vidaus degimo (benzininiais) varikliais dar netyla. Ne tik Rokiškio klubo „Pelekas“ nariai surašė peticiją: įvairiais kreipimaisi ir raštais valdžios atstovus sostinėje užvertė Dusetų jachtklubo atstovai. Pastariesiems „skauda“ labiausiai – įvedus staigų draudimą, 6 jachtos ir pramoginis laivas jau antrą mėnesį stovi pakrantėje, nevyksta turistų plukdymai.   

Visai sustabdė veiklą

Kalbintas Dusetų jachktlubo vadovas Vilmantas Skvarčinskas neslėpė nusivylimo ir teigė, kad nepaisant ne vienerius metus sklandančių gandų, niekas net neįtarė, kad jie gali kažkada išsipildyti.

„Apie tai, kad rengiamas tas bendras Regioninio parko planas, žinančių buvo. Tačiau apie mums aktualiausią – numatomą draudimą Sartų ežere plaukioti benzininiais varikliais – jokios informacijos neturėjo net Dusetų seniūnas, diskusijai nebuvo kviesta verslo bendruomenė, niekas nebuvo derinta. Visa tai vadiname paprastai – verslo žlugdymu, nes stipriai nukenčiame ne mes vieni. Viso ežero pakrantėje gausu kaimo turizmo sodybų, kurių šeimininkai dabar sulaukia rezervacijų atšaukimų: žvejai (su šeimomis, kompanijomis ar pavieniui), planavę praleisti laiką prie Sartų, pažvejoti, keičia planus, nes jei atsiveža valtį su benzininiu varikliu, nebegalės plaukioti ežere. Tai ko čia važiuoti?“, – visai nelinksmą nūdieną apibūdino pašnekovas.

O pačiam jachtklubui, anot V. Skvarčinsko, dar liūdniau: 12-os vietų pramoginis laivas ir 6 jachtos jau mėnuo stovi krantinėje nejudintos.

Investicijos – perniek

Pašnekovo teigimu, per dvejus metus, kai jachtklubas vykdo veiklą, vandens turizmas sezono metu sulaukdavo tikrai nemažai interesantų. Atsižvelgdami ir į ateities perspektyvas, šiais metais buvo investuota papildomi 10 tūkst. eurų: pramoginis laivas uždengtas specialiu tentu, kad plaukimai galėtų vykti ir lyjant lietui.

„Padarėm uždengiamą laivą, tikrai turėjom ambicijų ateičiai, nes nuo birželio 21 d. iki vėlyvo rudens, kai jau buvo leidžiama plaukioti su vidaus degimo varikliais, per sezoną laivu praplaukdavo apie 600 žmonių. Mūsų maršrutas driekėsi nuo Dusetų iki kaimo turizmo sodybos „Žiogelis“, kelionė trunka apie 3-4 val. Elektriniu varikliu mūsų laivas, su keleiviais sveriantis daugiau nei toną, neįveiktų maršruto – tektų sutrumpinti iki vos 1 val. Kitas dalykas – reikalinga 20 tūkst. eurų investicija. Iš kur taip staiga tokie pinigai? Trečia – kur infrastruktūra? Juk reikalinga krantinėje įkrovimo stotelė, nes laivo neištrauksim iš vandens kiekvienam įkrovimui. Jokių pasitarimų, paklausimų, pagalvojimo, pereinamojo laikotarpio – nieko“, – absurdiška situacija dalijosi V. Skvarčinskas ir apgailestavo, kad Regioninio parko darbuotojai šiuo klausimu net nesileidžia į kalbas.

Bandytų prisitaikyti

Visgi pašnekovas pripažino, kad parkui sušvelninus taisykles, bent jau skyrus pereinamąjį laikotarpį, bandytų ieškoti būdų paramai gauti ir persiorientuoti į elektrinį laivo variklį.

Tačiau ir čia – daugybė niuansų: „Pagal atliktus tyrimus, elektrinis variklis kelia daugiau bangų, nei benzininis, turintis iki 10 arklio galių, kokius dabar buvo leidžiama naudoti. Visi prisidengia faktu, kad triukšmas trikdo paukščiukams perėti. Bet juk buvo nustatytas laikotarpis: kol jie peri mes ir nevykdydavom veiklos. Plius – galima apiplaukti kažkokias jų nustatytas vietas, peryklas, tačiau ne, priimtas sprendimas mums viską uždrausti. Ir yra planų dar didinti tų perimviečių skaičių, Dusetose įrengti papildomas salas. Saugo gamtą, bet nepasidomi, kiek nepatogumų jie kelia gyventojams dergdami ant stogų, šaligatvių. 2023 m. prie Dusetų veisyklos buvo registruotas ir paukščių gripo atvejis, bet niekas į tai nežiūri“.

Raštai, skundai, peticijos

Kaip ir Rokiškio žvejų klubo „Pelekas“ nariai, taip ir jachtklubo atstovai labiausiai šokiruoti ne pateis draudimo, o tylios ir ramios jo priėmimo eigos: „Draudimas – vienas punktas tarp daugybės punktų apie saugomus paukščius, žoles. Labai abejoju, ar tą punktą kažkas apskritai matė ir skaitė, nes tame nutarime – šūsnis popierių, keliasdešimt lapų ir draudimas, tiesiog, pakištas. O mes atsidūrėme užburtame rate, nes paramą turistiniam laivui įsigyti skyrė Zarasų savivaldybė, turim įsipareigojimą vykdyti veiklą, o ją sustabdę galime gauti baudą, kad nedirbam. Bet kaip dirbti, jei tą draudžia įstatymas? Kol kas teikėm prašymą Aplinkos apsaugos ministerijai išimties tvarka suteikti teisę plaukioti. Laukiam atsakymo“.

Be šio prašymo, V. Skvarčinsko teigimu, suinteresuotos grupės teikė raštus ir Aplinkos departamentui, Saugomų teritorijų departamentui, Zarasų rajono savivaldybei ir dar keletui susijusių institucijų.

„Viliamės, kad gal yra blaiviai mąstančių politikų, kurie sąmoningai nežlugdytų verslų. Juk mes ir darbo vietas sukūrę, garsinam Dusetas, tikrai matom didėjantį turistų srautą. Bandysim kažkokiais būdais belstis iki ministerijos, o jei nieko nepešim, tada spręsim gal kažkaip protestuoti. Nes sukilę ir žvejai. Šis draudimas palietė tikrai ne vieno ir ne dviejų žmonių interesus“, – apie tolimesnius veiksmus jau svarsto bendruomenė.

Sprendimu yra patenkinti

Komentaro dėl susiklosčiusios verslininkams itin nemalonios situacijos „Rokiškio Sirena“ kreipėsi į sprendimo priėmime dalyvavusius Vyriausybės atstovus. Komentuoja Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas  Tomas Tukačiauskas:

– Būtent šiame ežere vyksta gan intensyvus vandens turizmas, o priimtas draudimas šiuo verslu užsiimantiems verslininkams tapo mirtinais spąstais veiklai vykdyti. Ar prieš priimant sprendimą drausti buvo atlikta kokia nors studija, analizė, kiek asmenų paveiks naujasis Vyriausybės nutarimas ir kaip paveiks?

– Sartų regioninio parko teritorijos planavimas truko tris metus, buvo atlikta esamos būklės įvertinimo analizė. Jos metu buvo įvertinta kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos bei kultūros paveldo vertybių būklė. Taip pat buvo atlikta kraštovaizdžio rekreacinio potencialo analizė, nustatytos teritorijos vystymo tendencijos ir probleminės situacijos bei arealai. Nustatyta, kad plėtojant vandens turizmą regioniniame parke būtina atsižvelgti į paukščių apsaugos reikalavimus. Kadangi Sartų ežeras ir didžioji dalis ežero pakrančių patenka į Europos Bendrijos svarbos paukščių apsaugai svarbias teritorijas, svarbu užtikrinti, kad vandens turistai netrikdytų saugomų vandens paukščių rūšių perimviečių ir sankaupų vietų veisimosi bei migracijos laikotarpiais.

Apribojimus savaeigėms vandens transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais numatyta taikyti siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, nes tai trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, kelia stresą visai vandens gyvūnijai. Be to, naudojant vidaus degimo variklius kyla grėsmė, kad aplinka gali būti užteršta naftos produktais, vyksta oro tarša, skleidžiamas triukšmas. Atkreipiame dėmesį, kad vandens turizmo veikla nėra visiškai uždrausta, tačiau skatiname ją vykdyti sąmoningiau – verslininkai pramoginiais laivais teikiant pažintinio turizmo paslaugas gali plaukioti naudodami elektrinį variklį, taip nekeliant pavojaus saugomoms vertybėms ir aplinkai. Be to, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sartų regioninio parko grupės specialistai nuolat bendrauja su vietiniais gyventojais ir jaučia jų pritarimą šiam sprendimui.

Turistai, regioninio parko lankytojai palaiko arba laikosi neutralios pozicijos dėl šio apribojimo. Pokyčius taip pat palaiko žvejai, kurie plaukioja irklinėmis valtimis ir tie, kurie jau dabar naudoja elektros variklius. Sprendimas buvo viešinamas, svarstomas, derinamas ir tik po to patvirtintas.

– Kodėl seniūnijos ar dvi savivaldybės (Rokiškio ir Zarasų) nebuvo įpareigotos apie planuojamus pokyčius pasikalbėti konkrečiai su verslininkais, gauti gal net raštiškus jų sutikimu-nesutikimus, nuomones, galų gale – atlikti jų apklausas?

– Sartų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) rengimo procesas buvo viešas. Visuomenė, įskaitant ir verslininkus, su parengtais Sartų regioninio parko planavimo schemos tekstiniais ir grafiniais sprendiniais galėjo susipažinti nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 30 d. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos interneto svetainėse. Apie galimybę susipažinti su parengtais sprendiniais bei apie viešo susirinkimo laiką ir vietą raštu buvo informuotos sąlygas išdavusios bei ribų planą derinančios institucijos, taip pat kitos suinteresuotos institucijos bei vietos bendruomenės. Viešas susirinkimas įvyko 2023 m. kovo 30 d. 10 val. mišriu būdu: Sartų regioninio parko lankytojų centre ir nuotoliu. Susirinkimo metu buvo pristatyti plano sprendiniai, numatomi veiklos pasikeitimai.  Visi norintys galėjo dalyvauti viešame svarstyme bei teikti pasiūlymus raštu ir žodžiu planavimo organizatoriui ir rengėjui.

–  Ar nematė poreikio vyriausybė, ministerija, o gal Sartų regioninio parko direkcija apie vieną svarbiausių pakeitimų informuoti publikuojant atskirus informacinius pranešimus, o ne informaciją paviešinant jau priėmus draudimą?

– Sartų regioninio parko planavimo schemos sprendiniai viešai buvo pristatyti 2023 m. kovo 30 d., o gegužės 16 d. Rokiškio rajono savivaldybė raštu pritarė šiems sprendiniams. Papildomai LRV nutarimo projektas buvo derinamas 2023 m. rugpjūčio 21 d. jį paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, taip informuojant visuomenę. Dėl projekto sprendinio, draudžiančio plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis su vidaus degimo varikliais, nesulaukta jokių pastabų ar pasiūlymų. Be to, planavimo schema suderinta su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis.

– Kodėl neduotas joks pereinamasis laikotarpis, kad vietos verslas patirtų kuo mažesnes išlaidas persiorientavimui – naujų priemonių įsigijimui arba apmąstymams – gal visai nutraukti veiklą?  

– Pereinamasis laikotarpis nenustatytas, nes valtys ir kateriai yra mobilios priemonės, kurias lengvai galima pervežti į kitus vandens telkinius, kur jų naudojimas yra leidžiamas.

–  Kaip dabar bus vykdoma kontrolė, ar paprasti žvejai, atvykę su atsivežtinėmis valtimis pusdieniui pameškerioti, plaukia elektriniu ar benzininiu varikliu?

– Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai reidų metu gali tikrinti, kaip žvejai mėgėjai laikosi Žvejybos taisyklių žvejodami vandens telkiniuose iš valčių. Taip pat, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Tokie reidai organizuojami visoje Lietuvoje. Išsamiau apie vykdomą kontrolę galėtų pakomentuoti patys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

 – Kas apskritai inicijavo šį draudimą ir kokia buvo pagrindinė to priežastis? Juk daugybę metų benzininiais varikliais šiame ežere buvo plaukiojama ir didelių nuostolių-bėdų nesigirdėjo...

– Kaip minėta ankstesniuose atsakymuose, toks sprendimas priimtas tam, kad Sartų regioninio parko ežeruose vietoje benzininių valčių ir katerių būtų naudojamos elektra varomos savaeigės plaukiojimo priemonės. Naudojant elektrines plaukiojimo priemones, skleidžiamas mažesnis triukšmas ir keliamos mažesnės bangos, netrikdančios saugomų vandens paukščių. Be to, tai sudaro sąlygas ramesniam poilsiui regione ir padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą. Draudimą inicijavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kaip Sartų regioninio parko planavimo schemos rengimo organizatorius. Schemos rengėjas – VšĮ Gamtos paveldo fondas ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

–  Ar Sartai – vienintelis ežeras, kuriame galios šis draudimas ar planuojama ir kitose šalies regioninių parkų telkiniuose įvesti analogišką?

– Esant tokiems patiems argumentams ir aplinkybėms, kaip ir Sartų regioninio parko ežerų atveju, panašūs sprendimai gali būti priimami, bet šiuo metu nėra svarstomi.  Kuriuose valstybiniuose ežeruose galima plaukioti motorinėmis transporto priemonėmis, sprendžia valstybė pagal Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose suformuotą praktiką. Valstybė, atsižvelgdama į saugomos vertybės specifiką, ir Konstitucijos jai suteiktus įgaliojimus, turi teisę reguliuoti ūkinę veiklą bei pareigą rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga.

 – Dėkoju už atsakymus.