„Caritas“ atskleidė auksinių pinigų konteinerių tikslą (0)

Kokių tik versijų neprigalvojo garsūs ir mažiau žinomi žmonės, spėliodami, kas ir kodėl Lietuvos miestuose pastatė auksinius konteinerius su užrašu „Pinigai“. Gigantiška taupyklė? Atvelykio margutis-auksutis? Banko edukacija finansinio raštingumo dienai? Kėdainių savivaldybės rinkliava įgriuvusiam tiltui taisyti? Po trijų dienų tylos „Lietuvos Caritas“ atskleidė tikslą.

„Meti pinigus? Mesk teisingai“. Tokia socialinės „Carito“ akcijos žinia ir kvietimas tikslingai elgtis su pinigais. Kaip sako „Lietuvos Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, rūšiuoti atliekas pagaliau savaime suprantama. Tačiau sąmoningumo rūšiuoti lėšas dar labai trūksta.

D. Bukeikaitė

Tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: net 70 proc. Lietuvos gyventojų, galinčių skirti paramą, metai iš metų niekam nepaskiria 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Neišrūšiuoti pinigai grįžta į bendrą biudžetą, nesuteikę galimybės pamaitinti, aprengti, aplankyti, išklausyti, suteikti pastogę tūkstančiams sudėtingose situacijose atsidūrusių žmonių.

„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie kasmet „Caritui“ skiria savo 1,2 proc. GPM. Tačiau itin didelė dalis žmonių niekam nepaskiria gyventojų pajamų mokesčio dalies paramai. Svarstėme, kokios galėtų būti paramos neskyrimo priežastys ir kaip šiuos žmones sudominti. Kas juos galėtų paskatinti skirti paramą, kas atkreiptų jų dėmesį. Taip gimė auksinių pinigų konteinerių idėja. Skirti 1,2 proc. GPM papildomai nekainuoja, o „Caritui“ kiekvienas euras yra – aukso vertės“, – sako D. Bukeikaitė, kviesdama niekada neskyrusius paramos šiemet būtinai tai padaryti. Užtruks tik kelias minutes, o padarysite gerą darbą.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio teigimu, galimybė skirti 1,2 proc. GPM savo nuožiūra – tai demokratijos mokykla.

B. Gruževskis

„Mes dažnai kaltiname Vyriausybę, kad neteisingai panaudoja pinigus. Tai čia yra priemonė padaryti tai teisingai”, – sako Vilniaus universiteto profesorius.

Auksinius konteinerius su užrašu „Pinigai“ iš karto po Velykų į dešimt Lietuvos miestų – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Trakus, Jonavą, Kėdainius – išvežiojo projekto partnerio aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ transportas. Penktadienį padabinti akcijos lipdukais, miestų aikštėse pinigų konteineriai bus iki gegužės 2 dienos, kai baigiasi 1,2 proc. GPM  paramos skyrimo laikas.

„Kasdienėje savo veikloje puikiai žinome, koks svarbus kiekvieno iš mūsų sąmoningumas ir aktyvus prisidėjimas prie teigiamų pokyčių. Pagalba organizacijoms, kurių veikla nukreipta į labiausiai pažeidžiamų mūsų visuomenės narių poreikių patenkinimą, yra mažiausia, ką kiekvienas galime padaryti. Prisijungdami prie „Lietuvos Carito“ iniciatyvos, skatiname gyventojus neišmesti valstybės suteiktos galimybės paremti visuomenei svarbių organizacijų veiklą, joms skiriant dalį Gyventojų pajamų mokesčio. Didžiuojuosi „Ecoservice“ komanda, kuri aktyviai prisidėjo prie šios kampanijos, skirtos atkreipti visų mūsų dėmesį, kad padėti kitam yra labai paprasta“, – teigia „Ecoservice“ generalinė direktorė Jurgita Nacevičienė.

Apie neišrūšiuotų pinigų mastus, švaistymą deklaruojant tvarumą ir galimybes kiekvienam prisidėti prie vargo mažinimo, balandžio 17 d. „Ecoservico“ rūšiavimo bazėje Gariūnuose spaudos konferencijoje kalbės Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius dr. B. Gruževskis bei „Lietuvos Carito“ vadovė D. Bukeikaitė. Įdomybes apie auksinius pinigų rūšiavimo konteinerius atskleis kampanijos idėjos „Meti pinigus? Mesk teisingai” autorės, agentūros TRUTH. kūrybininkės Ana Luisa Monse ir Dalija Kaukėnaitė.

Socialinę akciją balandžio 21-23 dienomis pratęs 34-ojo „Carito“ gimtadienio vyksmai dešimtyje Lietuvos miestų tema „Rūšiuok, bet ne žmones“. Geriausia dovana „Caritui“ šia proga – jūsų 1,2 proc. GPM. Vedlį, kaip lengvai paskirti paramą, rasite svetainėje caritas.lt. 

„Caritas“ yra pasaulinė, katalikiška organizacija, padedanti pagalbos reikalingiems žmonėms nepaisant jų tautybės, amžiaus, tikėjimo, lyties ir kitų skirtumų. 

Per 2022 metus „Caritas“ padėjo apie 70 tūkst. žmonių, kurie stokojo maisto; 15732 vienišiems žmonėms; 35714 karo pabėgėlių; 5861 sergančiam žmogui; 4235 vaikams.

Virš 4,5 tūkst. savanorių ir 285 darbuotojus telkiantis „Caritas“ Lietuvoje sukūręs platų vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpina maistu, vaistais, drabužiais, kitais daiktais, padeda patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes. „Caritas“ jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama grįžti į visuomenę.

 „Lietuvos Carito“ inf.