Lietuvoje kasdien į darbą ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų (1)

Lietuvoje kasdien į darbą ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų, teigia tyrimą atlikę iniciatyvos dirbkblaivus.lt atstovai.

Kaip spaudos konferencijoje sakė dirbkblaivus.lt iniciatorius, bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai” direktorius Darius Didžgalvis, analizė atlikta remiantis per trejus su puse metų surinkta nuasmeninta informacija iš 12 mln. atliktų blaivumo testų įvairiose šalies įmonėse.

Anot jo, įmonės renkamais duomenimis, bendras per dieną fiksuojamas neblaivių darbuotojų skaičius įmonėse nesiekia procento nuo visų besitestuojančių dirbančiųjų.

„Atrodo, skaičius 0,75 proc. per dieną nelabai didelis, bet jei jį išversime per visą Lietuvos dirbančiųjų skaičių, išeina pakankamai įspūdingi skaičiai, reiškia, kad per dieną ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų Lietuvoje“, – sakė jis.

Problema aktuali ir moterims

Pasak  D. Didžgalvio, analizė taip pat paneigė vyraujančius stereotipus, kad girtumo darbe problema apima daugiausia statybų sektorių ir tik vyrus.

„Vyrų problema yra ženkliai didesnė šioje vietoje, bet moterys, deja, tik trečdaliu rečiau aptinkamos darbe neblaivios, nei vyrai, todėl negalima sakyti, kad ji egzistuoja tik vyrų tarpe. Jei vyrų 0,25 proc. kasdien ateina neblaivių, moterų – 0,16 proc.. Ši statistika paimta iš 600 tūkst. testų“, – spaudos konferencijoje sakė D. Didžgalvis.

Analizės autorių teigimu, įmonėse pradėjus blaivumo patikras, įprastai fiksuojama maždaug triskart daugiau neblaivių darbuotojų, nei vėliau, kai patikrinimai tampa įprasti, po dviejų mėnesių neblaivių dirbančiųjų sumažėja daugiau nei dukart, per trejus metus jų sumažėja daugiau nei keturiskart. 

Iniciatyvos atstovai pastebi, kad karantino metu nemaža dalis nustojo testuoti darbuotojus ar tai ėmė daryti ne nuolat, tad problemos esą grįžo, o vasaros metu vidutiniškai neblaivių darbuotojų skaičius padidėja iki 50 procentų. 

Lemia išsilavinimas, gyvenamoji vieta

D. Didžgalvis pažymi, kad neblaivumo rodikliai susiję su asmenų išsilavinimu, socialine padėtimi, ir dalies ir su gyvenamąja vieta, t.y. dažniau neblaivūs fiksuojami kaimiškų vietovių gyventojai.

Anot jo, daugiausia problemų dėl neblaivumo darbe turi apie 40-49 metų vyrai – jie, lyginant su jaunesnėmis ir vyresnėmis grupėmis, maždaug 50 proc. dažniau ateina į darbą neblaivūs. 

„Kitas įdomus atradimas buvo, kad statybos sektorių pagal šiuos rodiklius yra visiškai pasivijusi gamyba (...). Kartais pajuokaujama, kad nesuprantame, kodėl žmonės tą savo stiklo tarą neša į darbo vietą, kad išmestų šiukšliadėžėse. Bet natūralu, kad jie ją atsineša ne tuščią“, – sakė D. Didžgalvis. 

Mažiausiai neblaivių asmenų nustatoma Transporto sektoriuje, tai siejama ir su didesne darbuotojų atsakomybe, ir su ilgesne įmonių patirtimi tikrinant darbuotojų blaivumą.

Daugiausia neblaivių – pirmadieniais

Duomenis tyrinėjęs Vytauto Didžiojo universiteto emografinių tyrimų centro ir Sociologijos katedros lektorius Daumantas Stumbrys teigė, kad vertinta ir tai, kaip neblaivumas darbe susijęs su konkrečiais mėnesiais, savaitės dienomis, dienos metu, šventiniais laikotarpiais.

„Žinoma, tos dienos yra pirmadienis, po savaitgalio – vos ne dvigubai daugiau ateina neblaivių žmonių, taip pat šventinės ir pošventinės dienos – po Naujųjų metų, po Joninių dabar laukiančių, po Liepos 6-osios ir po Žolinių būna didžiausi žmonių, ateinančių neblaivių į darbą, rodikliai, jie šokteli tikrai ne dvigubai“, – sakė D. Stumbrys.

Anot jo, šiuos duomenis pagrindžia ir ankstesni mirtingumo tyrimai, rodantys, kad sekmadienį ir pirmadienį dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, miršta daugiausiai žmonių.

Mokslininkas pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai, remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholį nurodė vartojantis kone rečiausiai, tačiau vienu metu suvartojamo alkoholio kiekis buvo didžiausias.

„Paprastai tariant, mes dirbame savaitę, o būtent savaitgalį geriame ne vieną, o galbūt kelias dienas, ateiname iki sekmadienio, pirmadienio ir ne visi sugeba išsiblaivyti. Visi tyrimai susiveda į vieną išvadą – žalingą alkoholio vartojimo kultūrą“, – pasakojo jis.

Problemų nenori matyti ir dalis darbdavių

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas pastebėjo, kad nors patikrinimų duomenys rodo mažesnį neblaivumo darbe paplitimą transporto įmonėse, pernai policija fiksavo ketvirtadalių išaugusių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius.  

Jis pastebėjo, kad tiesiogiai su alkoholiu susijusių ligų, psichozių, skaičius pastaraisiais metais sumažėjo apie 10 procentų ir 100 tūkst. gyventojų tenka apie 850 tokių asmenų. 

R. Čiužas sako, kad departamentas pavasarį atliko savo tyrimą, kuriame dalyvavo per 550 įmonių.

„Matome, kad praktiškai 55 proc. tyrime dalyvavusių darboviečių išvis nemato poreikio vykdyti kokią nors prevencinę veiklą ar apie tai kalbėti, 25 proc. darbdavių sprendžia problemą paprastuoju būdu: turi problemą – prašau, išeik iš darbo, tai yra atleidimas. 17 proc. darbdavių sako, kad gal ne visai būtų etiška kalbėti apie prevenciją, nes žmonės gali nesuprasti to“, – sakė R. Čiužas.