Holokausto istorija Rokiškyje: kiek gyvybių čia užgeso per anksti..? (0)

Šiais metais Lietuvoje minimos 85-osios Holokausto pradžios šalyje metinės. Tai – vienas tamsiausių bei skaudžiausių pasaulio istorijos puslapių, palietusių kone kiekvieną šalį. Siekdama išsaugoti istorinę atmintį ir deramai pagerbti Holokausto aukas, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuoja nacionalinį atminimo projektą „Atminties kelias 1941–2026“. Jo dalimi tampa ir Rokiškis: Rokiškio krašto muziejus kviečia istoriniam teisingumui neabejingus žmones (jaunimą, organizacijas, bendruomenes) aktyviai prisijungti prie akcijos ir kartu pagerbti tuos, kurie buvo jėga išplėšti iš krašto bendruomenės gyvenimo.

Žudė vietoje

Skirtingai nuo didžiosios Europos dalies, kur naciai aukas gabendavo į pramonines mirties stovyklas, Lietuvoje genocidas vykdytas lokaliai – talkinant vietiniams kolaborantams, žydų tautybės bendrapiliečiai buvo žudomi čia pat – netoli savo namų, miškuose ir pamiškėse.

Per kelis tragiškus 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius, šimtmečius puoselėtos Lietuvos žydų bendruomenės ir jų sukurtas kultūrinis paveldas buvo beveik visiškai sunaikinti. Skaičiuojant 85-erius metus nuo siaubą keliančių įvykių, atminties projekto „Atminties kelias 1941–2026“ renginiai ir gyvosios atminties akcijos visoje šalyje vyks nuo birželio iki gruodžio mėnesio, o Rokiškyje – nuo rytojaus iki rudens.

Nemirtinga M. Olkinaitės poezija

Jau rytoj, liepos 10 d., 13 val. muziejininkai organizuoja dviračių žygį nenumintiems likimams atminti. Maršrutas: Rokiškis-Šeduikiškis, o akcijos tikslas – aplankyti ir pagerbti Panemunėlio vaistininkų Olkinų bei malūnininkų Jofių šeimų sušaudymo vietą.

„Tarp devynių šioje vietoje nužudytų aukų buvo ir jauna, nepaprastai talentinga poetė Matilda Olkinaitė, kurios lietuvių kalba rašyti eilėraščiai tapo dvasinio pasipriešinimo ir nenumaldomo gyvenimo troškimo simboliu. Visos holokausto aukos vertos pagarbos: nuo kūdikių ir vaikų iki moterų, vyrų, senelių... Bet Matildos (Matlės) atvejis išskirtinis tuo, kad tik per stebuklą buvo išsaugotas jos dienoraštis ir eilėraščių sąsiuvinis. Ją nužudę ir pamiškėje užkasę vietos naciai norėjo, kad niekas nežinotų ir neprisimintų Matlės bei jos šeimos, bet jos poezija ją padarė nemirtinga“, – sako Krašto muziejaus istorikas Giedrius Kujelis.

M. Olkinaitės atminimui taip pat rytoj, 16 val., Rokiškio dvaro menėje bus pristatyta stendinė paroda „Širdy nepasakytą žodį aš nešu“, kurioje – tragiškai nutrūkęs jaunosios poetės gyvenimo kelias, kūrybinis palikimas ir dienoraščių ištraukos, nuo sunaikinimo išgelbėtos Panemunėlio klebono Juozapo Matelionio.

 Rugpjūtį įprasmins žudynių dienas

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, nuo 13 val. organizuojama atminties talka – masinių žudynių vietos ir jos prieigų tvarkymo bei aplinkos gražinimo darbai Velniaduobės miške (Bajorų k.).

Visgi renginių gausoje reikšmingiausia taps rugpjūčio 16-oji, sekmadienis, kai nuo 12 val. organizuojama gyvosios atminties eisena „Atminties kelias“ į tą patį Velniaduobės mišką – vietos žydų žudynių vietą.

„Tai – didžiausia holokausto tragediją menanti masinė kapavietė Rokiškio rajone. Čia 1941 m. rugpjūčio 15-16 d. buvo nužudyti 3 tūkst. 207 Rokiškio laikinosios žydų koncentracijos stovyklos kaliniai. Laikinojoje stovykloje buvo kalinami Rokiškio miesto ir Rokiškio apskrities miestelių žydai. Žengdami šiuo keliu tylos eisenoje, simboliškai užbaigsime aukų taip ir nebaigtą gyvenimo kelionę, o prie memorialo padėsime atminties akmenėlius: pagal žydų tradiciją – Abniot“, – širdį stingdančius faktus dėstė muziejininkai.  

Kartu su visa šalimi

Rudeniop, rugsėjo 23 d., šalyje bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Rokiškyje ji vyks atminimo ir pagarbos valanda prie Antanašės memorialo holokausto aukoms (Degsnės miškas, Obelių sen.), kur buvo nužudyti Antanašės laikinosios žydų koncentracijos stovyklos kaliniai. Minėdami šią datą, muziejininkai rinksis prisiminimui ir tylos minutei.

Žiniomis apie tai, koks stiprus žydų bendruomenės sukurtas šiandieninio Rokiškio „pamatas“, G. Kujelis kiek plačiau pasidalino su „Rokiškio Sirena“:

– Minėjimo renginių ciklą pradeda dviračių žygiu, bus ir kitos akcijos, tačiau – ne mieste. Visgi žydų bendruomenė palikusi tikrai ryškų pėdsaką Rokiškyje, nes jų čia gyveno tikrai nemažai. Kurie pastatai (be garsiojo Zametų – namo su bokšteliais) dar yra žydų tautos palikimas mums? 

– Kalbant apie žydų bendruomenės pėdsakus Rokiškyje, būtų lengviau išvardinti pastatus centrinėje miesto dalyje, nepriklausiusius žydams. 1921 m. matininko A. Talačkos sudarytame Rokiškio miesto plėtros plane yra surašytos sklypų savininkų pavardės: yra išskirstyti 249 sklypai. 149 iš jų užstatyti. 28 klypai priklausė grafui Jonui Przedzieckiui. 12-oje jam priklausančių sklypų buvo kitų savininkų pastatai. Šiame sąraše yra minimi 146 žemės sklypų ar pastatų savininkai žydai ir 12 lietuvių. Miesto centre žydams priklausė daugybė krautuvių, įvairių dirbtuvių ir kitokios paskirties pastatų. Čia reiktų pažymėti advokato Trifskino namą (dabar Juozo Keliuočio biblioteka), Chono Aršo namą, kuriame veikė metalo gaminių cechas ir krautuvė (dabar – UAB „Henvida“ ir kt. įstaigos), Peisacho Rucho Metalo ir stiklo gaminių parduotuvę (Nepriklausomybės a. 20), Šero aptieka, manufaktūrų dirbtuvės, (kirpykla (dab. „Gimtojo Rokiškio“ redakcijos pastatas), Cemachovičiaus viešbutis „Europa“ (dab. „Laumenės“ pastatas), Rokiškio prekybos namus (pastatas su kolonomis centre), kur veikė įvairios parduotuvės, Melerų viešbutis ir restoranas „Londonas“ (Vytauto g. 4), Melerų gyvenamas namas (Vytauto 6). Peisacho Rucho gyvenamas namas (Vytauto 18), Mendelio Jelovecko namas ir saldainių krautuvė, kieme buvo saldainių fabrikėlis gaminęs karvutes (Vytauto 11) ir daug kitų pastatų.

– Gal žinoma, kiek žydų tautybės žmonių tais baisiais 1941 m. apskritai gyveno Rokiškyje ir apylinkėse?

– Pagal 1923 m. visuotinius Lietuvos gyventojų duomenis, Rokiškio mieste gyveno 4 tūkst. 325 asmenų, iš jų: 2 tūkst. 114 – lietuviai, 2 tūkst. 13 – žydai. Visoje Rokiškio apskrityje gyveno 83 tūkst. 220 gyventojų: lietuvių – 71 tūkst. 258, žydų – 5 tūkst. 108, lenkų – 502, rusų – 5 tūkst. 478, vokiečių – 57, latvių – 525, baltarusių – 32, kitų tautybių – 260. Teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rokiškyje gyveno apie 6 tūkst. gyventojų ir pusė jų buvo žydai. Kažkam pavyko pasitraukti į užsienį dar iki karo, o ištįsos šeimos buvo ištremtos sovietų. Dalis pasitraukė į sovietų sąjungą prasidėjus Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui.

– Kviesdami į renginius pasidalinote nuotrauka iš Rokiškyje buvusios koncentracijos stovyklos. Sakykite, kiek šioje stovykloje kalėjo žydų? Ar visi tie, daugiau nei 3 tūkst. per porą dienų nužudyti žydai? 

– Rokiškio getas, tiksliau – laikinoji žydų koncentracijos stovykla, birželio pabaigoje-liepos pradžioje buvo įkurta šalia Rokiškio dvaro. Į jį žydai buvo varomi iš visos Rokiškio apskrities. 1941 m. rugpjūčio 15-16 d. koncentracijos stovykla buvo likviduota: netoli Rokiškio esančiame Velniaduobės miške buvo nužudyti 3 tūkst. 207 asmenys. Dar kita koncentracijos stovykla buvo įkurta Antanašės dvaro teritorijoje. Į ją buvo perkeltos moterys, vaikai, seneliai. Ši stovykla likviduota rugpjūčio 25 d.: netoli Antanašės, Degsnės miške, buvo nužudyta 1 tūkst. 160 žmonių. Visgi kiek kalinių iš viso buvo kalinama šiose stovyklose nėra žinoma. Iš viso Rokiškio rajone buvo nužudyta per 5 tūkst. 300 žydų tautybės Lietuvos piliečių. Šiuo metu yra žinomos 6 masinės holokausto aukų kapavietės: Bajorų-Velniaduobės, Antanašės, Steponių, Vyžuonos, Trako-Pempiškio ir Kavoliškio-Šeduikiškio, kurioje buvo nužudytos ir jaunos poetės iš Panemunėlio geležinkelio stoties – Matildos Olkainaitės bei Jofių šeimos.

– Ar Krašto muziejaus kolektyvas turi specialią programą/ekskursiją, skirtą šiai temai ir būtent po visas vietas, kuriose – žydų tautos dvasia? Gal, jei atvertumėte koncentracijos stovyklos duris, susidomėjimo būtent šia krašto istorijos dalimi būtų daugiau..?

– Esu parengęs tematinę ekskursiją „Užmirštasis štetlas“. Tai – Rokiškio žydų istorijai skirta ekskursija. Vedu ją lietuvių, rusų, anglų kalbomis. Dažniausiai ją tenka vesti mūsų miesto svečiams, atvykusiems ieškoti savo protėvių pėdsakų mūsų krašte. Taip pat planuojame parengti edukacinį užsiėmimą, skirtą Lietuvos žydų kultūrai, papročiams.

– Kiek apskritai Rokiškyje vykdyto holokausto tema yra aktuali pasauliui? Suprantu, kad čia – ne Aušvicas, bet ar mūsų krašte nužudytų žydų istorija, ta koncentracijos stovyklos vieta yra kažkur pasaulio žemėlapyje, kai kalbama apie žydų tautos naikinimą?

– „Jad Vašem“ – Pasaulinis Holokausto atminimo centras. Be muziejaus, „Jad Vašem“ apima archyvą, biblioteką, vardų salę („Hall of Names“), tarptautinį Holokausto tyrimų institutą, Tarptautinę Holokausto studijų mokyklą ir kitas atminimo bei mokslines institucijas. „Jad Vašem“ yra sudarytas holokausto metu nužudytų žmonių sąrašas. Tame sąraše yra per 1000 rokiškėnų pavardžių. Lietuva iš viso pasaulio išsiskiria tuo, kad čia didžioji dalis žydų buvo nužudyta ne didžiosiose koncentracijos stovyklose, o, tiesiog, provincijose: tose vietose, kur gyveno ištįsos žydų bendruomenės. Holokausto tyrėjai genocido pradžią Lietuvoje skaičiuoja nuo įvykių Gargžduose birželio 24 d., kai šalia Vokiečių okupuoto Klaipėdos krašto, Tilžės gestapo ir Klaipėdos policininkų būrys sušaudė 201 žmogų. Birželio 25 d. Algirdo Klimaičio organizuota Viliampolės žydų programa, kurios metu žuvo 800 žmonių. Birželio 27 d. Kauno „Lietūkio“ garažo žudynės, kur buvo nukankinta ir nužudyta apie 50 žydų. Birželio 29 d. Kauno karo komendantūra įkūrė Tautos darbo apsaugos (TDA) batalioną: 3-ioji kuopa su vokiečių gestapininkais pradėjo vykdyti sistemingas masines žydų žudynes Kauno fortuose ir provincijoje. Pagal K. Jėgerio ataskaitą, Lietuvos provincijoje nuo liepos 10 iki rugpjūčio 1 d. žudynės vyko: Plungėje, Ylakiuose, Mažeikiuose, Panevėžyje, Biržuose, Raseiniuose, Utenoje, Ukmergėje... Beveik kasdien buvo sušaudomi šimtai žydų. Rokiškio atvejis yra išskirtinis tuo, kad čia buvo nužudyta tūkstančiai žydų, įskaitant moteris ir vaikus. Prasidėjo nesustabdomas procesas.

– Kiek patiems šios tautos atstovams yra aktualus Rokiškis – ar dar atvažiuoja čia žydų bendruomenės pavienių narių? Ekskursijų? Kažkada buvo vienas iniciatorius, nepamenu pavardės, kuris atveždavo čia nužudytų žmonių giminaičius ir pasakodavo apie Rokiškyje gyvenusius žydus, keliaudavo į senąsias žydų kapines.

– Rokiškio žydų palikuonys dažnai atvyksta į mūsų kraštą ieškoti savo protėvių šaknų. Dažniausiai tai – dar XX a. pradžioje į įvairias pasaulio šalis pasitraukusių šeimų palikuonys. Geografija – labai plati: buvo atvykusių iš Brazilijos, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Jungtinės Karalystės, Izraelio, Vokietijos, Kanados ir kt. valstybių. Jei atvirai, tikrai stebina, jog žmonės yra pasiryžę keliauti per visą pasaulį tam, kad atrastų savo šaknis.

– Ko įdomaus Rokiškio gyventojai gal dar nežino, nėra girdėję apie tų metų, vos kelerių baisių mėnesių, įvykius?

– Nuo 2025 m. Rokiškio krašto muziejus vykdo 1952 m. Johanesburge, jidiš kalba rokiškėnų žydų bendruomenės išleistos knygos „Atsiminimai apie Rokiškį ir apylinkes“ vertimo projektą. Knygą iš jidiš į lietuvių kalbą išvertė profesionalios vertėjos Goda Volbikė ir Akvilė Grigoravičiūtė, mokslinė redaktorė dr. Larisa Lempertienė. Šiais metais darbai tęsiami, knyga ruošiama leidybai. Tikiuosi, kad jau 2027 m. antroje pusėje turėsime šį unikalų istorijos šaltinį, pasakojantį ne tik apie holokausto tragediją, bet ir apie Rokiškio krašto žydų bendruomenės gyvenimą. Šioje knygoje rasime daug liudijimų žmonių, išgyvenusių holokaustą. O jie – tikrai sukrečia. Visgi tuo pačiu juos reikia vertinti labai kritiškai, nes juos užrašė žmonės, patyrę neapsakomų išgyvenimų ir praradimų.

– Vieną tokių knygų – „Aušvico arklininkas“ – pasakojančių koncentracijos stovyklų siaubą išgyvenusio Vokietijos žydo, vaiko-paauglio istoriją, perskaičiau visai neseniai, bet tokių istorijų pasaulyje – nesuskaičiuojama daugybė. Tad sakykite, koks veikalas Jūsų, istoriko nuomone, verčiausias perskaityti, norint tiksliausiai suvokti ir įsivaizduoti, kas dėjosi tomis dienomis, tais mėnesiais? 

– Pirmiausia siūlyčiau paskaityti dr. Arūno Būbnio „Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m.“ bei to paties autoriaus „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.“. Taip pat prof. Sauliaus Sužiedelio „Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania“ ar Elen Cassedey „Mes esame čia“. Rokiškėnai būtinai turi paskaityti „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“.

 – Dėkoju už pokalbį nelengva tema.