Panevėžio regiono jaunimas susitelkė, diskutuodamas svarbiausiais jiems klausimais (foto) (0)
Kovo 18 d. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos salėje šurmuliavo jaunimas. Kas atvyko iš Panevėžio miesto ar rajono, kas - iš Kupiškio, Pasvalio, Biržų rajonų ar iš čia pat – Rokiškio. Jaunimo reikalų koordinatoriai, jaunimo reikalų tarybų nariai, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su jaunimu, atstovai rinkosi aptarti to, kas pastaruoju metu jauniesiems visuomenės atstovams labiausiai jautru. Rokiškio jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalus stalas“ ir Rokiškio rajono savivaldybė inicijavo jaunimo problemoms aptarti skirtą diskusiją „Tarpsektorinis bendradarbiavimas“. Šia diskusija buvo rengiamasi konferencijai, kuri vyks 2022 m. balandžio 8 d.
Renginio organizatoriai
Susirinkusius pasveikino Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, renginį vedė Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ savanorė Tautvilė Jasiulevičiūtė ir Rokiškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Gediminas Kriovė.
Jaunimo organizacijas vienija „Apvalus stalas“
Pakalbinta apie jaunimą, su kuriuo dirba, B. Bagdonienė pastebėjo, kad šiuolaikinis jaunimas yra visada pasirengęs keistis, imlus naujovėms, palankiau priima žmonių skirtumus. Rokiškio jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalus stalas“ šiuo metu vienija 7 jaunimo organizacijas Rokiškio rajone. Tai jaunimo interesams atstovaujanti ir jaunimo politiką Rokiškio rajone formuojanti organizacija, kurios veikla orientuota į 13-30 metų jaunimą. Organizacija siekia gerinti jaunimo organizacijų veiklos sąlygas, skatinti jaunimo iniciatyvas, teikti pasiūlymus valstybinėms ir savivaldos institucijoms, sprendžiančioms jaunimo problemas, bendradarbiauti informacijos keitimosi srityje, telkti jaunimo organizacijas bendroms problemoms spręsti.
Diskusijų moderatoriai
Jaunimas bei juos atstovaujantys specialistai ir darbuotojai būrėsi į penkias grupeles, kuriose diskusijas vedė penki moderatoriai. Žaliojo kurso problemas aptarti padėjo Uberto Masi, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narys; rūpestį jaunimo politikos perspektyvomis išsakyti padėjo Aidas Gedminas, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokymų vadovas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos alumni; karjeros ugdymo problemas išgryninti padėjo „Maltiečių“ savanorė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narė Urtė Petrulytė; emocinės sveikatos klausimų aptarimą moderavo Karolina Poškutė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narė; o grupę, kurioje buvo diskutuojama apie jaunimo susisiekimo galimybes rajonuose ir tarp miestų centrų, moderavo Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė Aurelija Trimonytė.
Aptartos penkios aktualiausios jaunimui temos
Diskutuota penkiomis temomis: judumas, karjeros ugdymas, emocinė sveikata, savivaldybių jaunimo politikos kryptys ir žaliasis kursas. Šias temas pasiūlė+ jaunimo atstovai. Panevėžio regione gyvenantis jaunimas pastebėjo, kad jie neturi palankių sąlygų keliauti visuomeniniu transportu – nėra tinkamų autobusų maršrutų, moksleiviams netaikomos nuolaidos bilietams įsigyti, ribotos galimybės keliauti dviračiais, paspirtukais... Jaunimas pasigenda galimybių dalyvauti savivaldybės valdyme, dalintis patirtimi, teikti siūlymus. Šiuolaikinių aktualijų kontekste dažnas jaunuolis susiduria su emocinės sveikatos problemomis. Juos neigiamai paveikė Covid-19 pandemija bei pasaulinės reikšmės politiniai įvykiai. Kalbėta ir apie tai, kad mokykla jaunų žmonių neparengia siekti karjeros, rinktis tinkamas specialybes, konkuruoti darbo rinkoje.
Apibendrinimas
Porą valandų diskutavę grupelėse, jaunimo atstovai pateikė išvadas. Jomis bus remiamasi 2022 m. balandžio 8 d. vyksiančioje konferencijoje. „Žaliojo kurso“ temų grupės išvadas pristatė moderatorius Uberto Masi. Išdrįsęs pirmas kalbėti vaikinas, pastebėjo, kad iš esmės „žaliąja“ tema trūksta išsamiai parengtos, prieinamos informacijos, kuri nebūtų „sausa“. Tokia informacija galėtų būti pristatyta patrauklia, informatyvia forma. Norintiems saugoti aplinką, nėra sudarytos galimybės rūšiuoti atliekas, kadangi mokyklose nėra pakankamai šiukšliadėžių, tinkamų rūšiavimui. Paminėtas dviračių takų trūkumas.
Švaros akcijos (pavyzdžiui, akcija „Darom“) rengiamos epizodiškai, tačiau neprisidedama prie kasdieniškos tvarkos palaikymo. Didžiausias galimybes įgyvendinti žaliąjį kursą turi didelės įmonės. Moderatorius pasiūlė pamąstyti ir apie tai, kaip galėtume mažiau vartoti bei sutaupyti gamtos išteklių. Uberto Masi pastebėjimu, klimato kaitos vieni patys neišspręsime, bet jeigu bent kiek patys rūpinsimės savo aplinka, prisidėsime bent minimaliai. Kitų temų grupių atstovai kalbėjo trumpiau, tačiau išsakė pagrindines mintis aptartas darbo grupėse. Sutarta dėl to, kad emocinei sveikatai palaikyti reikalingas švietimas šioje srityje, o bendravimas su savivaldybe galėtų vykti ne tik jaunimui ateinant į svečius „pas merą“, bet ir merui į jaunimo centrus. Merą minėdami, jaunuoliai tikriausiai omenyje turėjo apskritai savivaldybių vadovus.
Padėka už iniciatyvą
Pabaigoje – Rokiškio rajono moksleivių tarybos narės Karolinos Žemaitytės padėka diskusijos rengėjams bei mero Ramūno Godeliausko baigiamasis žodis. Meras, kad ir paminėjęs finansavimo trūkumą, jaunimo veiklą įvertino kaip pagalbą jam, kaip rajono vadovui.