Psichologė apie vaikų saugumą internete: sprendimus darykime realybėje (0)

LR Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, praėjusias metais interneto karštąja linija „Švarus internetas“ buvo gauti 998 pranešimai apie neteisėtą ar žalingą turinį. Nesantaikos kurstymas, pornografija, vaikų seksualinis išnaudojimas, patyčios – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo kreiptasi į tarnybą. Tėvams tenka susidurti su visomis šiomis grėsmėmis siekiant užtikrinti savo vaikų saugumą internete. Specialistų teigimu, nuo jų apsaugoti gali tik atviras bendravimas su vaiku ir kritinio mąstymo ugdymas.

Pasak psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės, sprendžiant iššūkius elektroninėje erdvėje, pirmiausia reikėtų atsigręžti į nuoširdų tėvų ir vaikų bendravimą bei bendrai priimamus sprendimus realiame gyvenime.   

„Su vyresniu vaiku reikėtų bandyti kalbėtis apie grėsmes internete ir kaip jų išvengti, o turint mažesnį vaiką tiesiog pasirūpinti, kad jam nebūtų pasiekiamas netinkamas turinys. Nuoširdus bendravimas su vaiku ir abipusio pasitikėjimo sukūrimas gali padėti išvengti nemalonių incidentų internetinėje erdvėje. Jei to padaryti vis tik nepavyko, pavyzdžiui, vaikas susidūrė su patyčiomis, tai tokioje situacijoje svarbiausias yra tėvų palaikymas. Nesvarbu, kad veiksmas yra „tenai“, internete, bet sprendimų ieškome čia, realybėje, ir tai darome kartu. Turėdamas tokį palaikymą ir vaikas drąsiau reaguos“, – akcentuoja psichologė.

Interneto vartotojai nebetyli dėl neleistino turinio

Interneto vartotojai tampa vis sąmoningesni ir supranta, koks turinys neturėtų būti skelbtinas ar platinamas viešai. Tai iliustruoja ir pagrįstų skundų, kurių sulaukė RRT, skaičius – 48 proc. visų 2019 metais gautų pranešimų buvo išties susiję su žalingu ar Lietuvoje draudžiamu turiniu. 2018 m. tokių pranešimų buvo vos 22 proc., o 2017 m. – 21 proc.

Tarnybos duomenimis, didžiausia problema – vaikų seksualinis išnaudojimas ir internete plintantys su tuo susiję vaizdai. Net 262 interneto vartotojų pranešimai iš bene tūkstančio gautų buvo būtent dėl vaikų seksualinio išnaudojimo.

Vaikams skaitmeninėje erdvėje reikia taisyklių

Pasak psichologės G. Gutaitės-Klimienės, tėvai vienareikšmiškai turėtų žinoti, ką jų atžalos veikia internete. „Internetas yra tokia erdvė, kurioje galima rasti visko. Ir nebūtinai kalbame apie, pavyzdžiui, pornografiją, bet tiesiog informacijos, kurios vaikas pagal savo amžių dar nėra pasiruošęs pamatyti, gali išsigąsti ar kitaip jautriai sureaguoti“, – teigia ji.  

Psichologė tikina, jog su vaiku labai svarbu aptarti aiškias taisykles, kiek ir kaip naudojamasi internetu bei socialiniais tinklais. „Reikėtų tiesiog pasikalbėti apie tai, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais elektroninėje erdvėje, kokia informacija yra saugu dalintis, o kokia – ne. Su paaugliais galima aptarti ir tokius atvejus, kuomet einama susitikti su nepažįstamu žmogumi, su kuriuo susipažinta elektroninėje erdvėje – kad vardan saugumo reikėtų susitikti viešoje atviroje vietoje, kad apie tą susitikimą žinotų ir patys tėvai“, – pataria specialistė.

G. Gutaitė-Klimienė tikina, kad būdų pasikalbėti su vaikais gali būti įvairių – pavyzdžiui, pasižiūrėti aktualų filmą, kur rodoma, kaip už ekrano slepiasi ne tas asmuo, kuriuo dedasi. Arba pradėti pokalbį sakant, jog štai, skaičiau straipsnį apie tai ir tai – ar esi girdėjęs, kad kažkam taip nutiko iš tavo draugų, ką apie tai manai.

Vaikiškos programėlės – atsakas į saugumo iššūkius

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas“, rezultatai atskleidė, kad 9–17 m. vaikai praleidžia daugiau laiko internete nei prieš 8 metus, prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja internetą įvairioms veikloms atlikti bei dažniau naudojasi socialiniais tinklais. Nors matyti teigiamų pokyčių – 2018 m. vaikai mažiau dalijasi savo asmenine informacija bei mažiau bendrauja su nepažįstamais asmenimis – tačiau taip pat yra dažniau užgauliojami ir turi didesnį priėjimą prie seksualinio turinio informacijos, palyginti su 2010 m.

Ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei seneliams ypatingai svarbu išmokti saugiai naudotis internetu, atpažinti galimas grėsmes, taip pat žinoti, kaip elgtis susidūrus su neteisėtu ar žalingu turiniu. Todėl gyventojai, kuriems trūksta žinių ar nori įgyti daugiau praktinių įgūdžių apie išmaniuosius įrenginius ir internetą, yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai ir pažengusiems, ir pradedantiesiems. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 45 tūkst. žmonių.

Asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų ekspertė Rita Šukytė sako, kad net ir palaikant puikius santykius su vaiku, nepakenks pasidomėti ir išbandyti įvairias saugumo priemones, kadangi asmens privatumo ir duomenų saugumo iššūkių internete tik daugėja.

„Siūloma įvairių saugumo sprendimų, kurie gali padėti išvengti nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, vaikiška „Google“ paskyra automatiškai pritaiko įrenginį: programėles leidžia atsiųsti turinį tik su tėvų patvirtinimu, registruoja prie ekrano praleidžiamą laiką, blokuoja tam tikras programėles. Yra ir programėlės, nustatančios telefono vietą. Technologinių sprendimų galima rasti pagal kiekvienos šeimos ir vaiko poreikius“, – sako projekto atstovė.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ ( www.prisijungusi.lt )

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.