Vasario 14-oji – meilės diena (2)

Vasario 14-oji - daugelio įsimylėjėlių pamėgta šventė. Nors dažnai mums Šv. Valentino diena asocijuojasi su pliušiniais meškinais ir dirbtinėmis širdelėmis prekybos centruose, tačiau ši šventė turi daug gilesnę istoriją ir prasmę.

Valentino dienos šventė siekia Romos imperijos laikus. Senovės Romoje vasario 14-oji buvo skirta deivei Junonai pagerbti. Junona buvo Jupiterio žmona, romėnų dievų motina ir karalienė. Žinoma kaip santuokos, motinystės, moterų ir vaisingumo deivė. Vasario 15-ąją prasidėdavo Luperkalijos šventė. Romos imperijos laikais jauni vaikinai ir merginos retai kada gaudavo galimybę pabūti kartu. Tačiau buvo toks vardų surašymo paprotys. Luperkalijos išvakarėse ant popieriaus lapelių būdavo surašomi merginų vardai, o šiuos popierėlius sumesdavo į ąsočius. Kiekvienas vaikinas iš ąsočio išsitraukdavo popierėlį su merginos vardu ir kartu su šia mergina šventės metu būdavo pora. Dažnai jaunuoliai vienas kitą įsimylėdavo, o vėliau susituokdavo.
Romos imperiją valdant Klaudijui II (apie 270 m.) šalis daug kariavo. Klaudijus, pramintas Žiauriuoju, susidūrė su problema – vis sunkiau buvo surinkti kariuomenę. Jis buvo įsitikinęs, kad taip yra todėl, jog vyrai nenori palikti savo mylimųjų ar šeimų. Todėl uždraudė Romos gyventojams susižadėti ir tuoktis. Kunigas Valentinas kartu su Šv. Marijumi padėdavo krikščionims ir slapta sutuokdavo poras. Už šiuos gerus darbus Šventas Valentinas buvo suimtas ir atgabentas pas imperatorių, kuris pasmerkė jį užmušti lazdomis ir nukirsdinti. Jis mirė 269 m. vasario 14 dieną – tą pačią dieną vykdavo ir meilės „loterijos“. Anot legendos, Šv. Valentinas paliko atsisveikinimo raštelį kalėjimo prižiūrėtojo dukrai, su kuria buvo susibičiuliavęs. Raštelį pasirašė taip: „Tavo Valentinas“. 496 metais popiežius Gelasijus vasario 14-ąją Šv. Valentino garbei paskelbė Valentino diena.
Ankstyvosios krikščionybės kunigai pasistengė atsikratyti pagoniškų šios šventės elementų. Kadangi Luperkalija prasidėdavo vasario viduryje, vietoj jos kunigai įvedė naują Šv. Valentino dieną. Laikui bėgant šią dieną imta keistis meilės įrodymais, pavyzdžiui, eilėraščiais arba gėlėmis, o Šv. Valentinas tapo šventuoju įsimylėjėlių globėju.

Pasiteiravome, kaip Šv. Valentino dieną švenčia Rokiškio jaunimas?

Nėja KAZLAUSKAITĖ

Švenčiu Šv. Valentino dieną! Tai labai graži proga nustebinti mylimą žmogų ir pabūti kartu. Šią dieną stengiuosi pamiršti visus dienos rūpesčius ir skirti visą savo dėmesį antrajai pusei. Visai nereikia sureikšminti brangių dovanų ar stengtis kažkaip įtikti... Svarbiausia, kad žmogus, esantis šalia, suprastų, kad yra brangus ir mylimas. Nors ir Šv. Valentino dieną yra populiariau švęsti jaunimo tarpe, bet man asmeniškai labai gražu, kai ir vyresni žmonės nepamiršta paminėti šios gražios progos.

Asta JASIŪNAITĖ

Šv. Valentino dieną švenčiu, tačiau ne su antrąja puse, kaip yra įprasta, o su draugais. Manau, kad žmonės dažnai nedrįsta parodyti savo jausmų ar tiesiog pasakyti ,,myliu“. Būtent todėl Šv. Valentino diena ir yra svarbi. Man tai yra diena, kai galiu drąsiai apkabinti tuos, kuriuos myliu, galbūt užklijuoti popierinę širdelę ant švarko arba pavaišinti savo keptais keksiukais ir tokia paprasta forma išreikšti savo nepaprastus jausmus.

Ugnė DRAGŪNAITĖ

Kadangi turiu antrąją pusę, tai kasmet kukliai paminime šią dieną kartu valgydami saldumynus ir žiūrėdami romantiškus filmus. Manau, kad Šv. Valentino dieną dažniau švenčia jaunimas, bet, žinoma, pasitaiko ir vyresnio amžiaus žmonių. Vaikiną, draugus ar šeimos narius visada siekiu nustebinti ir dovanoti vertingas bei naudingas dovanas. Aš savo draugui kasmet dovanoju tokias dovanėles, kurių jis nesitiki, bet jos jam visada praverčia.

Goda Budreikaitė