Senasis protėvių palikimas (1)

Rokiškio rajone kol kas neaptikta itin senų žmonių buvimo pėdsakų – spėjama, jog tuo metu čia vyravusios gamtinės sąlygos neviliojo akmens amžiaus žmonių. Ankstyviausieji rajono radiniai priskiriami III tūkst. pr. m. e. – II tūkst. pr. m. e. viduriui arba neolitui (naujajam akmens amžiui). Taip datuojama Dumblynės kaime, Sartų ežero saloje, aptiktos gyvenvietės liekanos. Beje, gyvenvietės dar ne vienintelis žmonių buvimo įrodymas – atsitiktiniai radiniai taip pat liudija apie čia gyvenusius žmones. Akmeniniai kirviai, kuriuos galima pamatyti ne viename Rokiškio krašto muziejuje – eksponatas, pasakojantis apie praeitį. Tai, jog tokie įrankiai naudoti tik akmens amžiuje, nėra tiesa. Juk akmeninis kirvis – universalus įrankis skirtas darbui, naudotas ir bronzos amžiuje. Gaminti jie vietoje – sukant tuščiavidurį kaulą ir pilant po juo smėlį. O kur dar kirvio apskaldymas, kuriam tekdavo skirti nemažai jėgų bei laiko. Tad kirviai saugoti ir tausoti. Ir nors buvusių neolito gyvenviečių vietoje gražių vaizdų nebus, užsukti į muziejų ir apžiūrėti akmeninius kirvius rekomenduojame – tai seniausios Rokiškio krašto istorijos liudytojai.

Rokiškio rajone – net 21 piliakalnis!

Ar žinote, jog esama piliakalnio, kuris padalintas tarp Latvijos ir Lietuvos – jo aikštelėje įkaltas kuoliukas, žymintis kaimyninių valstybių ribas? Tokį galima pamatyti Rokiškio rajone.

Ką vertėtų žinoti apie piliakalnių gyventojus? I tūkst. pr. m. e. Jie dar nemokėjo išgauti bei apdoroti metalų – būtiniausi įrankiai, buities reikmenys gaminti iš vietinių žaliavų – akmens, kaulo, rago, medžio, molio. Tie, kurie turėjo importinius metalinius dirbinius, juos brangino bei saugojo. O štai pirmaisiais mūsų eros amžiaus piliakalniai pradeda tuštėti – gyventojai kuriasi papėdėse. Pradedami ir masiškai naudoti geležiniai, žalvariniai dirbiniai. Užlipus ant piliakalnio verta apsidairyti – kas traukė žmones čia apsistoti. Juk vietą rinkosi atsakingai – šalia turėjo būti vanduo, gamtinės sąlygos užtikrinti saugumą, patogų gyvenimą.

Vienas gražiausių Rokiškio rajono piliakalnių – Moškėnų, kuris pasiekiamas važiuojant Rokiškio – Pandėlio plentu. Prieš Laukupės tiltą pasukite į kairę. Šalia – kelio rodyklė, tad posūkį rasto lengva. Piliakalnis tirtas dar 1909 ir 1911 metais – aptikti net 472 dirbiniai. Nuo titnaginių peilių nuolaužų, galąstuvų ir kitų darbo įrankių iki papuošalų – smeigtukų, kabučių, segių dalių. Piliakalnis datuojamas I tūkst. per. e. – I tūkst.

Įspūdingai atrodo ir Papilių (Obelių seniūnija) piliakalnis. Jo statūs šlaitai, 10 metrų aukščio. Nors

aikštelė apardyta arimų, šlaitai statūs, 10 metrø aukščio, tad užlipti tam, kad pajausti ar lengva pasiekti ant piliakalnio įsikūrusią gyvenvietę, verta. 

Tų laikų remontai 

Dar vienas Rokiškio rajono piliakalnis, apie kurį žinome daug, yra Kamajų seniūnijoje. Važiuojant Rokiškio – Anykščių plentu, ties šių rajonų riba pavažiavus 250 m į dešinę stūkso Juodonių piliakalnis. Jis nebus toks įspūdingas, jei jau žvalgėtės nuo Moškėnų piliakalnio, tačiau įdomus norintiems pažinti savo kraštą. IV – XIII a. datuojamoje piliakalnio papėdėje aptiktas iki 2,8 m storio kultūrinis sluoksnis, suformuotas čia gyvenusių žmonių. Tad nieko keisto, jog ir radinių aptikta nemažai – verpstukų, ylų, papuošalų ir kt. O štai pats piliakalnis – puikus įrodymas, jog visais laikais žmonės norėjo įsikurti kuo patogiau ir racionaliau. Juk ant jo viršaus gyventa nuo I tūkst. pr. m. e. Iki XIII a. Štai tik įsikūrę žmonės aikštelės pakraštyje iškasė griovį, kurio vidinėje pusėje buvo pastatyta medinių kuolų tvora. Už tokios apsaugos – mediniai pastatai. Vėliau gyvenvietė vėl pertvarkyta – paviršius paaukštintas, vietoj griovio suformuotas pylimas, kurio viršuje įrengta gynybinė siena iš dviem eilėm įkastų medinių rastų. Manote visi pertvarkymai? Ne! I tūkst. antroje pusėje piliakalnio gyventojai vėl griebėsi grandiozinių darbų – pastatino šlaitus, akmenimis išgrindė aikštelę. Spėjama, jog tuo metu piliakalnis tapo slėptuve papėdėje gyvenusiems

žmonėms.

Vardų keli – piliakalnis vienas 

Kartuvių kalnas, Petruki, Užbalių – tai vis apie tą patį Juodupės seniūnijoje esantį piliakalnį, kurį kerta siena su Latvija. Lietuvai priklauso 6 m ilgio aikštelės kraštas ir piliakalnio kalvos pietinis bei

rytinis šlaitai. Beje, prie šio piliakalnio nuvykti siūlome tiems, kurie mėgsta pasivaikščiojimus. I tūkst. pr. m. e. – I tūkst. pradžia datuojamas piliakalnis randamas tik tiems, kurie pasiryžę Užubaliuose, miško pradūioje pasukti keliuku ir juo apie vieną kilometrą keliauti pėščiomis.

Nykstantis paveldas – pilkapiai

Piliakalniai – neretai matomi iš tolo, o štai pilkapiai ne kiekvienam pastebimi. Neretas, šalia stovėdamas, tokį paminklą pavadina miško kauburėliu, tad galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl šie archeologiniai paminklai taip greitai nyko. Pilkapiai - iš žemių supilti kauburiai, kurių kraštai apdėti akmenimis. Mirusieji laidoti su šiame gyvenime turėtais daiktais – darbo įrankiais, papuošalais, ginklais. Deja, daugelis Rokiškio rajono pilkapių apardyti vykdant žemės darbus ar suniokoti „lobių ieškotojų“. Tačiau keletą iš jų aplankyti verta – juk tai šiame krašte gyvenusių žmonių palikimas, jų buvusio gyvenimo pėdsakas. Archeologas Gintautas Zabiela Rokiškio krašte suskaičiavo net 26 pilkapynus. Deja, prie daugelio prierašas – buvo. Štai Norkūnuose, Kriaunų seniūnijoje, XX a. Pirmojoje pusėje užfiksuota 50 pilkapių, 1949 m. iš jų buvo likę tik 17... Panašiai skamba ir Vaineikių pilkapyno istorija. Kamajų seniūnijoje esantį pilkapyną XIX a. sudarė keliasdešimt pilkapių, 1997 metais geriau išlikę buvo tik keturi.

Kur pamatyti šiuos archeologinius paminklus? Mėgstantiems tyrinėti ir ieškoti siūlome pasidairyti Skeiriuose, Kamajų seniūnijoje. Jūžintų Skynimo miško pakraštyje išlikę keletas 8 m pločio, apie 1 m aukščio pilkapių. Beje, vienas iš šiame miške esančių pilkapių vadinamas Raguvos kapčiumi.

Kur vėliau dingo pilkapiai, kodėl jų daugiau nebepylė? VI a.šalia pilkapiø atsiranda plokštiniai

kapinynai. Štai čia prasideda Sėlių, vienos iš baltų genčių, paplitusios visoje Šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje ir Pietryčių Latvijoje, istorija. Manoma, jog Sėlių ar Sėlos vardas pirmą kartą tiesiogiai paminėtas III – IV a. Peutingerio kelių žemėlapyje, kur viena iš upių, įtekančių į Baltijos jūrą, pažymėta kaip Fluvius Sellianus. Istorikų spėjimas – tai Dauguva. Istoriniuose žemėlapiuose Sėliai

išskiriami iki XIII a., kai Lietuvos karalius Mindaugas 1261 m. aktu jų žemes padovanojo Livonijos ordinui.

Lobiai, ar turime lobių? 

Tai turbūt vienas populiariausių klausimų, kuriuos žmonės užduoda archeologams. Juk lobius dažnai įsivaizduojame kaip didelę skrynią, pilną brangenybių. Realybėje – tai dažnai atsitiktinai aptiktos monetos, o apie daugelį jų tikslių duomenų neišlikę. Pandėlio seniūnijoje 1898 m. rastas

monetų lobis, tačiau... daugiau apie jį žinių nėra. O štai dalis toje pat seniūnijoje, Ažubalyje, apie 1963 metus rasto lobio šiuo metu yra Rokiškio krašto muziejuje. Čia taip pat saugomas ir Mitragalyje, Rokiškio seniūnijoje, 1962 m. aptiktas lobis, kuriame net 4335 monetų. Didžiuodamiesi galime sakyti – Rokiškio krašte būta lobių. Ir dar kokių! O svečius kvieskime į Rokiškio krašto muziejų – čia galima pamatyti monetas, kurios sudarė lobius.

Vietoj pabaigos. Jei norisi aplankyti visus ir visur

Rašant šį straipsnį buvo užsibrėžtas tikslas visus piliakalnius aplankyti per vieną dieną – nerekomenduojame. Tam tikrai neužteks laiko. Į vienus jų tenka ropštis gana stačiais šlaitais, kiti ne taip gerai matomi iš tolo, apaugę medžiais ar sunkiau pasiekiami, tad tenka ir paklaidžioti. Tačiau skirti bent keletą dienų tokiai apžvalgai – tikrai verta, o ir turistiniai žemėlapiai yra gana tikslūs. Jų pagalba pavyko aptikti visus piliakalnius. Beje, ruduo, žiema, pavasaris – pats tinkamiausias metas žvalgytis nuo piliakalnių ar į juos žvelgti iš tolo. Lapams nukritus atsiveria vaizdai, kuriuos vasarą užstoja lapija. Tik verta nepamiršti – kai kurie miško ar lauko keliukai gali būti pažliugę, tad po lietaus geriau nerizikuoti. Tad pateikiame sąrašą visų 21 Rokiškio rajono piliakalnių: Alksniai (Juodupės seniûnija), Alseta (Panemunėlio sen.), Baušiškiai (Kamajų sen.), Bradesiai (Kriaunų sen.), Bryzgiai (Juodupės sen.), Dauliūnai (Jūžintų sen.), Gudiškės (Juodupės sen.), Junkūnai (Obelių sen.), Juodonys (Kamajų sen.), Kalnočiai (Obelių sen.), Lukštai (Juodupės sen.), Martyniškėnai (Rokiškio sen.), Mielėnai (Kriaunų sen.), Moškėnai (Rokiškio sen.), Papiliai (Obelių sen.), Petrešiūnai (Kriaunų sen.), Radžionys (Kamajų sen.), Rudžiai (Kamajų sen.), Sidabrinė (Juodupės sen.), Stasiūnai (Obelių sen.), Užubaliai (Juodupės sen.).

Tikimės, jog straipsnis paskatins skaitytojus aplankyti ir iš naujo atrasti Rokiškio krašto paveldo objektus.

Projektą iš dalies finansuoja Rokiškio rajono Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslui subjektams fondas