Dailininkų pleneras Skemų socialinės globos namuose – pilnatvės ir laimingų žinių laikas (foto) (0)

Skemų socialinės globos namai – bene didžiausia Rokiškio rajone dailės galerija: jų erdves puošia daugiau kaip 200 įvairiausių meno kūrinių. Ir šiemet kolekciją papildė dvidešimt ketvirtojo plenero keturi nauji menininkų Arvydo Bagdono, Gintaro Varno, Sauliaus Kronio bei Domininko Čepo darbai. Susipažinti su jais Skemų socialinės globos namų svečiai ir bendruomenė buvo pakviesti birželio 29-ąją. Šventė tradiciškai prasidėjo Skemų koplyčioje Šv. Mišiomis. Linkėdamas Skemų socialinės globos namų gyventojams, darbuotojams, plenero dalyviams Dievo palaimos, šių namų bendruomenės sielovada besirūpinantis Obelių, Kriaunų, Aleksandravėlės klebonas Laimonas Nedveckas priminė, kad septyni – Dievo palaimę ir pilnatvę ženklinantis skaičius. Šiemet minimi septyneri metai nuo tos dienos, kai buvo pašventinta Skemų koplyčia.

Šiek tiek anksčiau, nei įprasta

Įprastai Skemų socialinės globos namų menininkų pleneras būdavo rugpjūtį ženklinantis įvykis. O štai šiemet šio ypatingo renginio data gerokai paankstinta. Globos namai kūrybos erdve tapo vos prabėgus savaitei po kito itin svarbaus renginio – „Giesmių pynė Marijai“. Pleneras „Aukštaitija –2023“ atidarytas be didelės pompastikos. Tiesiog šiemet keturi plenero senbuviai menininkai pasirinko savo darbų erdves. Ir per ganėtinai trumpą laiką – vos dvi su trupučiu savaitės skubėjo kurti numatytuosius kūrinius.

Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas, rūpestingai puoselėjantis plenerų tradiciją, įsitikinęs, kad menas, kultūringa, dvasinga aplinka neatsiejama nuo žmogaus sielos raidos. Jam antrina ir dailininkas Arvydas Bagdonas: „Aplankiau daug Europos šalių, lankiausi įvairiose įstaigose, globos namuose. Fragmenitiškai eksponuojamų meno darbų mačiau, tačiau tokios įspūdingos meno galerijos, kaip Skemuose, kitur matyti neteko. Juk menas gydo žmogaus sielą, duoda peno protui, ugdo ir augina. Ir net tas žmogus, kuris žodžiais nemoka ar negali išreikšti savo jausmų pamačius meno kūrinį, junta jo galią gydyti, mažinti skausmą, lavinti, džiuginti. Šie plenerai yra labai svarbus žmogaus ugdymo aspektas, ir turime džiaugtis, kad Skemuose yra tokia didžiulė, įdomi meno erdvė, vertinti ją, nebijoti rodyti pasauliui“.

Laikosi tradicijų

Šiemetiniai menininkų darbai darniai įsikomponavo į Skemų socialinės globos namų erdves. Medžio drožėjo Gintaro Varno ir kalvio Sauliaus Kronio darbai – tęstiniai. G. Varnas Skemų koplytėlės pašonėje kuria didžiulę prakartėlę. Pernai kunigas Laimonas Nedveckas palaimino Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūrą. O šiemet sukurtas ir Šventosios Šeimos globėjas Šv. Juozapas, pasirėmęs žiedais pražydusia lazda. Žvelgdamas į Šv. Juozapo skulptūrą, dvasininkas akcentavo prasmingus skaičius: Skemų koplyčia šiemet skaičiuoja septintuosius metus, septyneri metai buvo Senojo Testamento Juozapo pranašystės skaičius, septynerius metus Šventoji Šeima praleido Egipte, besislėpdama nuo Erodo persekiojimų. Šventojo Rašto vertėjas kunigas Laimonas Nedveckas akcentavo, kad septyni yra Dievo pilnatvę ženklinantis skaičius. Ir to linkėjo Skemų bendruomenei bei kūrėjams. Dvasininkas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį ir į kitą prasmingą akcentą – gėlėmis pražydusią Šv. Juozapo lazdą. Jis linkėjo, kad kaip žiedai joje, čia skleistųsi meilė, bendrystė ir kūrybinės idėjos.

Pagerbta ir daug laiko Skemų koplyčios tvarkymui, gegužinių, birželinių, spalio – šv. Rožinio mėnesio – pamaldų organizavimui skirianti socialinė darbuotoja Zita Skvarnavičienė. Šv. Mišiose prašyta jai sveikatos ir Dievo palaimos, o ji pati giedojo pamaldose, talkindama vargonininkui Egidijui Kundrotui. Taip pat Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas padėkojo ir daugelį metų maldų organizavimu bei vedimu besirūpinančiai Skemų bendruomenės atstovei Stasei Kėvalienei.

Kalvis Saulius Kronis tęsė savo kelerių metų darbą: dviem žibintais papildyta į koplytėlę vedanti žibintų alėja. Plenero kuratorius dailininkas Arvydas Bagdonas žaismingai patikrino, ar iš gero, tvirto metalo tie žibintai sukurti, ar nenuskins jų grakščių stiebų kokia krūmapjovė.

Atminties ženklai

Tokia pat smagia, šmaikščia maniera pristatytas ir skulptoriaus Domininko Čepo naujausias kūrinys. Jam baigti vos nepritrūko laiko: menininkas kėlėsi vos prašvitus, kad padailintų paskutiniuosius įdomaus, prasmingais ženklais paženklinto akmens akcentus. Šiemetinė jo darbo tema: pagarbos įamžinimas tiems, kurie yra šios žemės šeimininkai. Kaip sakė Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas, Vytis liudys, kad Skemai visados buvo, yra ir bus mūsų valstybės, Lietuvos dalimi. Prasminga jungtimi su pačiais tolimiausiais istoriniais laikais tapo išraižyta žvakidė – Krošinskių giminės simbolis. Kitame akmens šone – galingas Tyzenhauzų jautis. Virš jo – paskutiniųjų šių žemių valdytojų grafų Pšezdzieckių herbas – trys sidabrinės juostos ir lelija.

Tiek plenero svečiai, tiek ir kolegos menininkai stebėjosi skulptoriaus Domininko Čepo veiklumu ir stiprybe. Jie prasitarė, kad kitąmet kūrėjas švęs aštuoniasdešimtmetį.

Ypatinga dailininko diena

O štai dailininkas Arvydas Bagdonas pasidžiaugė, kad ir šio plenero pradžią, ir jo pabaigą ženklino labai prasmingos dovanos. Vykdamas į atidarymą sužinojo, kad dukrai, gyvenančiai Australijoje, gimė mažylis. O šiandien menininkas džiaugėsi pačia gražiausia daina – vos prieš keturias valandas gimusio sūnaus mažylio verksmu. Gal todėl ir šiemetinis dailininko kūrinys šalia Muzikos kabineto toks džiugus ir ekspresyvus: spalvomis, nuotaikomis, natomis, klasika ir džiazu, grožiu ir intriga. Nors susirinkusieji kaip mat atpažino vieną centrinių pano figūrų: vyriškis, apkabinęs savo mylimąją, labai jau panašus į rokiškėnų iki šiol mylimą folkloro ir dainuojamosios poezijos dainių Algirdą Svidinską. Įdomu ir tai, kad bėganti penklinė ir dainos apie Rokiškį žodžiai – tai ne atsitiktinis natų rinkinys. Tai ištrauka iš dailininko Arvydo Bagdono bičiulio, skulptoriaus Gedimino Žuklio, kuris yra dar ir kompozitorius, operų kūrėjas, operos apie Sofiją Tyzenhauzaitę, ištrauka.

Pristatydamas savo kūrinį, Arvydas Bagdonas prisipažino, kad tapė greitai. Ne dėl to, kad laikas spaudė. O dėl to, kad judriame koridoriuje su reikalais ir be jų nuolatos sukinėjosi Skemų socialinės globos namų gyventojai. Juk taip įdomu pažiūrėti, ką menininkas dar nutapė, paklausti, ką planuoja nupiešti, ir pasidalinti savo norais bei paslaptimis. Pavyzdžiui, apie artėjantį gimtadienį... Juk viena iš esminių šių plenerų prasmių ir yra ne tik galutinis meno kūrinys, bet ir jo kūrybos pažinimo procesas: nuo pirmųjų potėpių, eskizų, iki galutinio kūrinio pristatymo. Ir kiekvienas Skemų socialinės globos namų bendruomenės žmogus norėjo prie šio proceso prisidėti: kas pažiūrėti, kas dažus ar įrankius atnešti, kas akmens atskalas pasisiūlyti sušluoti, o kas tiesiog palinkėti gero darbo...