Pandėliškiai narplioja detektyvą, kas retina liepaičių alėją – žmonės ar žvėrys (0)
Pandėlio gyventoja Irma Pipikienė sako, kad praėjęs sekmadienis jai pažymėtas itin nemaloniu įvykiu – kažkas sužalojo pernai miestelio parke pasodintus medelius. Iš pradžių moteris svarstė, kad medelį galėjo apgraužti stirna, bet paskui suabejojo, kad tai žvėries darbas.
Alėja – kaip paveldas
Savo emocijomis pandėliškė dalijosi ir socialinėje erdvėje: „Pandėlio miestelio vandalams „ačiū“ už sugadintą Motinos dienos nuotaiką – šiandien Pandėlio parke radau nulaužtą pernai rudenį pasodintą liepaitę ir peiliu suraižytas dar penkias. Tai dabar sau galvoju, kaip bus su sakuromis? Hortenzijomis? Prie visų juk kamerų nepristatysi“.
Pasak I. Pipikienės, pirmosios liepaitės sodintos prieš penkerius metus, jos jau ūgtelėjusios ir niekam iki šiol neužkliuvo. Pernai su vyru ji atsodino dar 20 liepaičių, dalis jų ir buvo sužalotos. „Pasižiūrėjome, kad senoji liepų alėja nyksta, medžiai sensta, po didesnių vėjų po 2–3 medžius išgriūva. Ta alėja nebetvarkinga. Pasitarėme su seniūnu, ar niekas neprieštarauja, kad ją atgaivintume. Šimtamečių liepų alėjos istorinės, jos nuo dvaro parko kūrimo laikų, tai paveldas, bet liepos negyvena tiek ilgai, kaip ąžuolai. Tarybiniais laikais parkas buvo visai apleistais, neprižiūrimas. Man buvo labai gaila nykstančios alėjos, parkas juk nėra tik pjaunama pieva, ten turi būti medžių“, – apie norą išsaugoti alėją pasakojo pandėliškė. Liepaičių alėją prižiūrėti padeda pandėliškis Evaldas Pitrėnas, savo iniciatyva vyras nupjauna žolę.
Gal stirnos?
Sekmadienio rytą išėjusi pasivaikščioti į parką moteris pastebėjo, kad vienos liepaitės kamienas kaip peiliu nuraižytas. Tąkart kilo mintis, kad medelį galėjo apgraužti stirna. Apžiūrėjusi kitas liepaites, daugiau sužalotų medelių nerado. Motinos dieną moteris paminėjo išvykoje su šeima, o grįžusi į miestelį dar kartą nuėjo į parką ir rado jau 5 suraižytas liepaites. Tuo pačiu patikrino ir sakuras, šios buvo nesužalotos.
„Visaip svarstėme, gal tos 6 apdraskytos liepaitės nukentėjo nuo žvėries, bet tai nepanašu į jų darbą. Na negalėjo stirnos vidury dienos graužti tų liepaičių…“, – įsitikinusi pandėliškė.
Pandėlio bendruomenės ir I. Pipinienės nuotr.
<...>
Visą straipsnį skaitykite penktadienio „Rokiškio Sirenoje“.