Kol kas vienintelė vieta švęsti ir atminti – bažnyčia (0)
Publikuota: 2020-05-18
Kategorija:
Kultūra

Praėjusi ir ši savaitė dosniai pažėrė atmintinų datų: Šeimos diena, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės diena (švenčiama trečiąjį gegužės sekmadienį), o vakar visas pasaulis minėjo didžiulio Lietuvos draugo – šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo šimtmetį. Deja, vienintelė vieta, kurioje vyksta šventės ir atminimo renginiai – bažnyčia.
Bažnyčia pilnėja
Gegužės 17-osios, sekmadienio 10 val. šv. Mišiose – jau gerokai daugiau tikinčiųjų, nei prieš savaitę. Jau buvo užpildytos abi navos. Tikintieji drausmingai laikėsi karantino nurodymų: sėdėjo tik specialiais maldų lapeliais pažymėtose vietose. Simboliška, kad šv. Mišiose, kuriose buvo kviečiama melstis už rajono šeimas, atėjo ir šeimos su vaikais. Tad prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus specialiai vaikams įrengtas žaidimų kampelis pagaliau nebuvo liūdnas ir tuščias.
Gegužės 17-osios, sekmadienio 10 val. šv. Mišiose – jau gerokai daugiau tikinčiųjų, nei prieš savaitę. Jau buvo užpildytos abi navos. Tikintieji drausmingai laikėsi karantino nurodymų: sėdėjo tik specialiais maldų lapeliais pažymėtose vietose. Simboliška, kad šv. Mišiose, kuriose buvo kviečiama melstis už rajono šeimas, atėjo ir šeimos su vaikais. Tad prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus specialiai vaikams įrengtas žaidimų kampelis pagaliau nebuvo liūdnas ir tuščias.
Kaip ir pridera karantino metu, tikintieji šv. Mišių metu dėvėjo kaukes. Laikantis Lietuvos vyskupų konferencijos nurodymų, šv. Komunija tikintiesiems dalinama tik į rankas. Ir laukdami jos, gausus tikinčiųjų būrys išlaikė deramą atstumą eilėje.
Maldininkų gretas papildė ir su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vėliava atėję šios organizacijos nariai. Taip pat ir jaunieji šauliai, vedini vadovės Rimos Žėkienės. Mat trečiąjį gegužės sekmadienį minima Partizanų pagerbimo, Lietuvos visuomenės ir kariuomenės vienybės diena.
Įprastai šv. Mišios – tik viena iš šių dienų minėjimo dalių. Šeimos diena paprastai minima įvairiausiais renginiais atvirose miesto erdvėse: žaidimais, susitikimais. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos proga buvo nusistovėjusi tradicija rengti žygį „Golgotos keliu“, kasmet lankantį vis kitą rajono seniūniją, pagerbiant tose vietose už laisvę kovojusius karius savanorius bei partizanus. Šių dienų šventimo tradicijas priminęs dekanas Eimantas Novikas kalbėjo, kad dėl karantino bažnyčia liko vienintelė vieta prisiminti ir pagal galimybes švęsti šias dienas. Maldose prisiminti gyvi ir žuvę laisvės kovotojai, o šeimoms melsta tvirtybės ir tarpusavio meilės.
Primena įspūdinga skulptūra
Nors Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir nebuvo šv. popiežiaus Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių minėjimo Lietuvoje epicentre, tačiau ji gerokai iš anksto ėmė ruoštis šiam jubiliejui. Šie metai Lietuvoje paskelbti šv. popiežiaus Jono Pauliaus II metais. Jau nuo vasario tikinčiuosius džiugina įspūdinga popiežiaus skulptūra, sukurta iš smėlio. Įprastu metu ji būtų dar vienas papildomas prasmingas akcentas ir rokiškėnų bei miesto svečių traukos objektas. Mat skulptūra išties yra graži.
Nors Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir nebuvo šv. popiežiaus Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių minėjimo Lietuvoje epicentre, tačiau ji gerokai iš anksto ėmė ruoštis šiam jubiliejui. Šie metai Lietuvoje paskelbti šv. popiežiaus Jono Pauliaus II metais. Jau nuo vasario tikinčiuosius džiugina įspūdinga popiežiaus skulptūra, sukurta iš smėlio. Įprastu metu ji būtų dar vienas papildomas prasmingas akcentas ir rokiškėnų bei miesto svečių traukos objektas. Mat skulptūra išties yra graži.
O šv. Joną Paulių II su didžiule šiluma prisimena ne tik per milijardą Žemės gyventojų vienijančios Katalikų bažnyčios bendruomenė. Prieš šimtą metų nedideliame Vadovicų mieste lietuviškų šaknų turinčioje šeimoje pasaulį išvydęs Karolis Voityla (toks buvo pasaulietiškasis popiežiaus vardas) buvo vienas didžiausių XX-XXI a. pradžios pasaulio lyderių. Žmogus, kurio pastangos turėjo didžiulę įtaką komunizmo žlugimui. Kuris, savo gyvenime pergyvenęs du baisiausius totalitarinius režimus – nacizmą ir komunizmą – savo gyvenimu ir veikla liudijo pamatinę krikščionybės vertybę – žmogaus gyvybės šventumą, jo prigimtinį orumą. Jis buvo visų totalitarinių režimų, paminančių šias vertybes, nesutaikomas priešas. Jis negailestingai kovojo ir su tuo komunizmo virusu, kuris bandė plisti ir Lotynų Amerikos katalikų bendruomenėse – vadinamąja išsilaisvinimo teologija.
Tik nedaugeliui žinoma, kiek daug gero šv. Jonas Paulius II padarė Lietuvai ir jos Katalikų bažnyčiai. Nuo paramos sovietmečiu: ir didžiulės praktinės, remiant sovietų okupacijai besipriešinančią tikinčiųjų bendruomenę, ir simbolinio buvimo kartu su Lietuva ženklo, kai išrinktas popiežiumi, savo kardinolo pijusę atsiuntė į Aušros Vartų šventovę, iki griežtos pozicijos Šalčininkų autonomijos klausimu. Kai jos trokštantiems pontifikas palinkėjo būti gerais savo tėvynės Lietuvos piliečiais. Neabejotinai vienu didžiausių atkurtosios Lietuvos valstybės įvykių buvo Šventojo Tėvo vizitas 1993 m. rugsėjį, vos kelios dienos po to, kai mūsų šalį paliko paskutinis sovietinių okupantų kareivis.
Ir savo gyvenimu, ir savo mirtimi jis liudijo žmogaus gyvybės šventumą nuo pradėjimo akimirkos iki pat mirties. Ir milijonai žmonių, susirinkusių į popiežiaus laidotuves, skandavo šūkį – „Šventasis dabar“. Nedaugeliui žmonių tenka laimė būti šventųjų amžininkais, o mūsų visuomenė turi šią galimybę.
Dekanas E. Novikas paragino nepraleisti šiai iškiliai asmenybei pažinti skirtų laidų bei filmų, pavyzdžiui, gegužės 19 d. antradienį, 21.30 val. per LRT rodomo dokumentinio filmo „Žemyno Išvaduotojas. Jonas Paulius II ir komunizmo žlugimas“.
Parapija grįžta į kasdienių darbų sūkurį
Švelnėjant karantinui keičiasi ne tik pamaldų laikas Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Šv. Mišios aukojamos pirmadienį-penktadienį 9 ir 18 val., o šeštadieniais bus aukojamos net trejos šv. Mišios: 10, 11 ir 18 val.
Atveriant duris šalies mokykloms, ir parapija atnaujina jaunųjų tikinčiųjų rengimą sakramentams. Planuojama nuo birželio 1 d. atnaujinti katechezę pirmosios Komunijos vaikams, o birželio 2 d. – Sutvirtinimo jaunimui. Nenorintys ar negalintys jose dalyvauti, turėtų apie tai pranešti dekanui Novikui, el. paštu: rokiskioparapija@gmail.com
Kitas sekmadienis – Viešpaties žengimo į dangų iškilmė, kitaip sakant, Šeštinės. Po ilgo laiko bažnyčioje prieš Sumos šv. Mišias bus einama procesija.
Atveriant duris šalies mokykloms, ir parapija atnaujina jaunųjų tikinčiųjų rengimą sakramentams. Planuojama nuo birželio 1 d. atnaujinti katechezę pirmosios Komunijos vaikams, o birželio 2 d. – Sutvirtinimo jaunimui. Nenorintys ar negalintys jose dalyvauti, turėtų apie tai pranešti dekanui Novikui, el. paštu: rokiskioparapija@gmail.com
Kitas sekmadienis – Viešpaties žengimo į dangų iškilmė, kitaip sakant, Šeštinės. Po ilgo laiko bažnyčioje prieš Sumos šv. Mišias bus einama procesija.
Rekomenduojami video
Juozas Pipinis, garsių Rokiškio audėjų – Elenos (1920–2009) ir Juozo (1889–1979) Pipinių sūnus, gyvenantis Panevėžyje, muziejui padovanojo pagal tėčio kurtus raštus mamos austų lovatiesių, rankšluosčių, gobelenų, tėčio pieštų audinių raštų eskiz
2022-07-15
Nuo liepos 11 d. iki 15 d. Salų dvaras virto menininkų rezidencija – joje ilsisi bei kuria 9 keramikai bei tapytojai. Tiesa, tapytojai šįkart paveikslų nekūrė, bet kartu su visais lipdė, mat dažnas kūrėjas yra universalus – moka pabūti ir keramikais, ir tapytojais, ir sukurti kito
2022-07-14
Šiemet – penkioliktasis, jubiliejinis, Rokiškio klasikinės muzikos festivalis. Ir jis visai nebūtinai apie klasikinę muziką – šiemet festivalio metu atidarytos dvi parodos, surengtas susitikimas su kunigu bei rašytoju Algirdu Toliatu, laukia ir nebylaus kino v
2022-07-13
Į susitikimą su kunigu, rašytoju ir vyriausiuoju policijos kapelionu Algirdu Toliatu atvyko tiek žmonių, kad į Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos salę juos susodinti tapo misija neįmanoma. Dalis liko sėdėti prieangyje. Ištirpo ir į susitikimą atsivežti 60 kuni
2022-07-13
Liepos 9 d. Kriaunų apylinkėse kraštiečio Kauno Arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo buvo pašventinti dar du istoriniai žymenys - senųjų Bajorų kaimo kapinių kryžius 70-čiai giminių, kurios čia gyveno, ir koplytstulpis šv.Jonui Krikštytojui (skulptorius Jonas
2022-07-13