Langinės miestą puošia, bet jas reikia mylėti, saugoti ir restauruoti (foto+video) (0)

„Tyzenhauzų paveldo“ organizacija surengė jau šešioliktąjį langinių tapybos plenerą. Šiemet jis buvo kiek kitoks: miestas nepasipuoš naujomis langinėmis, tačiau naujau, ryškiau suspindės senosios.

Jau pernai imtos restauruoti

Pirmasis langinių pleneras vyko 2004 m. Nuo to laiko miestą papuošė jau daugybė langinių, jos iškeliavo ir į kitus rajono miestelius. Langinės – ne tik miesto puošmena, kuria, anot „Tyzenhauzų paveldo“ organizacijos vadovo Raimundo Sirgėdo, tapo savotišku Rokiškio ženklu, kuriuo galime didžiuotis. Tačiau besigrožinti reikia nepamiršti, kad vėjas, lietus, saulė negailestingai niokoja šitą grožį.

Tad šešioliktasis pleneras, pasak jo, buvo labai minimalistinis, bet labai reikalingas. Nes iš kai kurių langinių beliko tik kabantys rėmai su neaiškiomis dėmėmis vietoje piešinio. Organizatorius atviras: renginio formatą lėmė ir nepalankūs finansiniai metai. O ir svečių dėl karantino kviesti nedrįstama. Svečiu buvo tik šiaulietis menininkas Arūnas Uogintas, tačiau jis rokiškėnams kaip ir savas: yra „Tyzenhauzų paveldo“ organizacijos narys. Tačiau iš suvaržymų gimusi idėja ne tik tapyti naujas, bet ir sutvarkyti senesnes langines labai sveikintina.

Rokiškėnai praeiviai gerai prisimena Respublikos gatvėje medinį namuką puošusius įspūdingus latvių dailininkių piešinius: dailias šokėjas. Tai akivaizdžiausias pavyzdys, kaip laikas ir oro sąlygos niokoja langinių grožį. Jos išsiklaipė, piešiniai išbluko taip, kad pasak dailininko Arvydo Bagdono, bebuvo likusios tik neryškios dėmės.

O dar keturių langinių išgelbėti nebepavyko: jos buvo perdažytos, apsuktos kita puse ir tiesiog perpiešti gėlių puokščių motyvai. A. Augutis pajuokavo, kad langinių neilgaamžiškumą lemia jų autoriai: prasčiausiai laikosi latvių menininkų tapytos, mat šie labai taupiai ir preciziškai naudoja dažus. Tai ne lietuvių dailininkai, kurie dažus tepa dosniai...

Taip pat restauruotos ir pirmojo plenero 2004 m. metu nutapytos langinės, puošusios „Darolos“ pastatą.

Atnaujinti ankstesnių plenerų darbus pradėta jau pernai, penkioliktojo plenero metu. Įdomu tai, kad prižiūrimi patyrusių dailininkų, šį darbą, pasak plenero idėjos autoriaus dalininko Arūno Augučio, gali atlikti ir savanoriai. Taigi, šiemet plenere dalyvavo dvylika asmenų, tarp jų tik keturi – žinomi menininkai.

Langinių rėmai nebuvo keičiami, tik atnaujinti piešiniai. Jos miestą vėl papuoš Rokiškio gimtadienio metu.

Sudėtinga įsiūlyti

Nors miesto svečiams langinės yra neabejotinas grožis, vadinamos lauko galerija. Tačiau namų savininkams taip neatrodo. Dailininkai jau seniai susigyveno su tuo, kad Rokiškyje namo savininkų skaičių sužinoti galima iš jo spalvų: kiekvienas savąją dalį iš principo dažo skirtingai. Tačiau A. Augutis neslėpė: tai menkiausia bėda – pamačius langines, nebekreipiamas dėmesys nei į namuko spalvą, nei į jo būklę. Daug skaudžiau, kai dailios langinės nukabinamos ir išvežamos. Pasikeitus savininkams, ar tiesiog nusibodus... Kaip nutiko vieno namo Kauno gatvėje puošmenoms.

R. Sirgėdas neslepia: kitų metų plenere planuojamos nutapyti 24 langinės. Jos namų savininkams dovanojamos veltui, tik su sąlyga, kad jos kybos puošdamos miestą. Tačiau ir tokiomis sąlygomis padovanoti ne taip lengva. Tenka ilgai įkalbinėti. „Štai, įsivaizduokite, užeinu pas šeimininkę. Ta sako: ne, ne ir dar kartą ne. Jos kaimynė: negražu, nereikia. Pasikviečia vyrą ir sako: ir tu pasakyk, kad negražu. Tas pasikaso pakaušį ir sako: o man tai visai gražu“, – linksmai pasakojo R. Sirgėdas. Kad ir kaip sunku būtų įkalbėti, bet jau žinoma, kuriuos namus papuoš kito plenero langinės.