MANO KŪRYBA TAVO. A. Tumelionis. „Jūžintai byloja“ (0)
„Jūžintai byloja“
Seni buvo laikai, pasakoja senoliai,
Bajoraičių pulkas medžioti jojo.
Ežeras melsvas jiems kelią pastojo,
Ežere vyrai ūsuoti žvejojo.
Bajoraičiai klausė vyrų ūsuotų,
Kieno dvareliai sienojų skaptuotų
Už ežero šviečia, traukia akį, boluoja,
Ten bernužėliai žirgus balnoja.
Tai žentai mūsų, mus dukrų viliokliai,
Galite aplankyti, netoli čia joti.
Taikūs tai žmonės, ponaičiai medžiokliai,
Pavaišins, pagirdys, ten saugu apsistoti.
Bajoraičiai nuvyko pas dvarelio medžioklius,
Kartu šventė, medžiojo elnius gražiuosius.
Grįždami namo lankė vyrus ūsuotus,
Dėkojo jiems, minėjo jų žintus geruosius.
Bėgo metai, medžioklės vis vyko,
Medžioklių dvarelis klestėjo, ne nyko.
Ežeras ir vieta ši bajoraičių išgirta
Taip tapo Jūžintais gražiai pavadinta.
Dravinės upelė per Jūžintus teka,
Į Jūžinto ežerą vandenį neša.
Jūžintų berneliai midų gurkšnoja,
Mergelių pulkas šoka, vilioja.
Antanas Tumelionis.
Rekomenduojami video
