Mėgėjų teatro festivalis „Jonvabalis – 6“: kelionė po Havajus ir pasibuvimas būryje draugų (foto) (0)
Birželio 18 - 19 dienomis teatro mylėtojai bei neabejingi kultūrai žmonės rinkosi į Mėgėjų teatrų festivalį „Jonvabalis - VI” Bajoruose. Tai – šventė žiūrovams bei patiems teatro kolektyvams. Kai minėjo vieno į svečius atvykusio teatro režisierius, čia pasijunti tarsi būryje draugų, kur jautiesi jaukiai ir gali nebijoti atsiskleisti. Atrodo, kad per šias dienas turėjo būti sugriautas mitas, kad mėgėjų teatrai yra nepakankamai profesionalūs ar paviršutiniški, nesuvirpinantys žiūrovų sielų. Tai jau šeštasis festivalis tokiu pavadinimu ir tapo tradicija. Anksčiau mėgėjų teatrų susitikimai vykdavo kas antrus metus. Šiemet toks renginys įvyko po ketverių metų pertraukos, nes iki tol trukdė pandemija.
Bajorų kaimo bendruomenės projektas
Šis festivalis – daugybė įdėto darbo. Bajorų kaimo bendruomenė praeitų metų rudenį parašė projektą ir gavo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Lėšomis prisidėjo ir Rokiškio rajono savivaldybė. Šio projekto tikslas – tęsti Bajorų kaimo bendruomenės kultūrines tradicijas, išsaugojant savo krašto unikalias teatrines vertybes tradiciniame mėgėjų teatrų festivalyje. Nuo pavasario, paaiškėjus, kad finansavimas bus skirtas, teko rūpintis sukviesti kuo įvairesnius mėgėjų teatro kolektyvus, surasti pasirodymams tinkamas erdves. Mat šis festivalis unikalus tuo, kad nėra ribos tarp aktorių ir žiūrovų – dažnas spektaklis vyksta vienoje plokštumoje, o ne ant rampos. Pasirinkta erdvė lauke, kurioje nors išskirtinėje sodyboje – kartu ir dalis scenografijos, padedančios nukelti į tam tikrą laikotarpį bei situaciją. Kultūros centro padalinio Bajoruose kieme eksponuojama paroda „Teatrinės improvizacijos“, kur nuotraukose užfiksuotos akimirkos iš penktojo festivalio „Jonvabalis“. Vienas aktorius iš Kauno nuotraukoje atpažino save ir paprašė ją padovanoti, ką festivalio organizatorės ir išpildė. Renginio dalyviai fotografavosi prie improvizuoto laivo ir palmės, pritaikytų Havajų temai.
Vyko bendraminčių diskusijos
Festivalyje dalyvavo kolektyvai iš Anykščių, Biržų, Kauno, Kupiškio, Rokiškio ir Ukmergės rajonų. Festivalio metu vyko seminaras „Spektakliai netradicinėse erdvėse ir jų analizė“ režisieriams bei rajono kultūros darbuotojams. Jie stebėjo spektaklius, dalyvavo diskusijose ir aptarimuose tarp spektaklių, bendravo su režisieriais, aktoriais. Seminaro moderatorės - Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė, režisierė Vita Vadoklytė, Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja Irena Matelienė.
Havajuose oras buvo permainingas
Festivalis - teminis. Šių metų tema – Havajai. Žiūrovai buvo iš anksto įspėti, jog privalo derinti savo aprangą bei aksesuarus, kad šie tiktų vasariškoms atostogoms Havajuose. Deja, Havajuose šiemet oras buvo permainingas: tai švietė saulė, tai krapnojo lietutis, tai aktoriams scenoje kalbėti trukdė vėjas. Dvi ponios, festivalio vedėjos - bendruomenės pirmininkė Inga Belovienė ir projekto vadovė Nadiežda Ivanova - lagaminus iš salos į salą tampė įvairaus klimato kurortuose ir sakė nesitikėjusios, kad Havajuose teks apsivilkti striukes ir pagalvoti apie lietsargius. Nepaisant tam tikrų nesklandumų, kai teko pagalvoti, ar neteks iš atvirų erdvių bėgti į patalpas, žiūrovai buvo puikiai nusiteikę ir pasidabinę spalvotomis havajietiškomis girliandomis, o moterys dėvėjo kuo gėlėtesnes sukneles, tokiu būdu tikėdamosi prisikviesti labiau vasarišką orą.
Irena Matelienė: „Vaidinantys žmonės geriau sugeba pajausti kitus“
Festivalio atidarymas - prie Bajorų kultūros centro (t.y. Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio pastato). Dvi draugės Nadiežda ir Inga išsiruošė atostogų į Havajus, tikėdamosi pabūti atokiau nuo pažįstamų bei apkalbų, tačiau atvykusios į ,,Havajus“ pastebi daug pažįstamų: Nijolę, Dalią bei kitus. Pagaliau jos susigaudo teatralizuotoje situacijoje ir nusprendžia visus pakviesti į Mėgėjų teatrų festivalį „Jonvabalis – VI“. Netrukus pasisakė Rokiškio rajono savivaldybės mero padėjėjas Vytautas Saulis, kuris pažymėjo, kad festivalyje jis – kaip koks Jėzus Kristus, trijuose asmenyse: atstovauja atostogaujantį merą, save, kaip vaidinantį žmogų bei Bajorų kaimo gyventoją. Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja Irena Matelienė: „Žaviuosi vaidinančiais žmonėmis, kadangi jie geriau sugeba pajausti kitą žmogų. Manau, vaikams ypatingai naudinga vaidinti, kad išmoktų atjausti ir įsijausti į kito žmogaus emocijas. Išgyventas vaidmenyse emocijas bei situacijas, su kuriomis aktorius pats realiai niekada nesusidūrė ir gyvenime niekada pats nebūtų susidūręs, sugeba atpažinti kitų gyvenimuose ir suprasti, ką jie išgyvena.“ Kalbėjo ir viešnia iš Kupiškio rajono – Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė, režisierė Vita Vadoklytė. Sėkmingų pasirodymų ir nepamesti noro vaidinti linkėjo Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė. Pagerbta medžio skulptūra „Jonvabalis“, kuri tapo šio festivalio simboliu. Autorius – medžio drožėjas, tradicinių amatų meistras, Vidmantas Zakarka. Ši skulptūra laikoma stebuklinga, kadangi pildo norus - užtenka tik sugalvoti, ko pageidauji, ir patrinti uodegos galiuką, suspausti kumštį ir įsidėti ar į kišenę, ar prie širdies.
„Žentelis“
Pirmasis vaidinimas - Anykščių kultūros centro Ažuožerių skyriaus teatro meno mėgėjų kolektyvo spektaklis pagal A. Kazragio pjesę „Žentelis“ (režisierė Alvyra Simanonienė). Tai komedija, išjudinusi net ir rimčiausius žiūrovus. Pagrindinio herojaus didžiausias rūpestis – žilstelėję plaukai. Kaip šią problemą bandė išspręsti pretendentė į uošvienes – šio spektaklio siužetas. Rezultatas į penktą dešimtį įžengusio senbernio nenudžiugino...
„Nuoma ir trys kiaušiniai“
Antrasis spektaklis taip pat skirtas pasijuokti. Aktoriai, režisieriai bei žiūrovai patraukė į Danutės ir Broniaus Švelnių sodybos kiemą Bajoruose, Liepų gatvėje. Ukmergės rajono Taujėnų mėgėjų teatras „Bičiulis“ atvežė parodyti spektaklį pagal Vidos Bladykaitės pjesę „Nuoma ir trys kiaušiniai“. Kaip vėliau vykusioje diskusijoje – aptarime paaiškėjo, šis „Bičiulių“ pasirodymas Bajorų kaime buvo premjera. Režisierius Vidmantas Krištaponis papasakojo, kad jam pačiam buvo netikėtos kai kurių aktorių improvizacijos. Profesoriaus – šiukšlių rūšiuotojo vaidmenį atlikęs aktorius iš kaži kur pririnko skardinių ir ėmė raginti visus rūšiuoti šiukšles. Esą to scenarijuje nebuvo. Spektaklio siužetas – buto nuomininkė sprendžia problemą, kaip sumokėti už buto nuomą, kai nėra nei darbo, nei pinigų. Moteris sugalvoja, kad nuomojamą butą galima išnuomoti kitiems, o po to, dukters paraginta, dargi imasi būrėjos vaidmens.
„Senaties terminas“
Miliūnų kaimo lauko scenoje parodytas spektaklis pagal Juozo Marcinkevičiaus pjesę „Senaties terminas“. Šįkart aktoriai vaidino ant scenos. Šiam spektakliui tai nesudarė barjero tarp aktorių bei žiūrovų, scenografija sukūrė tinkamą nuotaiką. Spektaklis - Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose mėgėjų teatro „Šnekutis“ kūrinys. Režisierė – Nijolė Čirūnienė. Kadangi savo kūryboje Juozas Marcinkevičius daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos istorijai ir jos asmenybėms, kėlė gyvenimo prasmės, žmogaus, gyvenančio konkrečiame istoriniame laike, veiksmų ir atsakomybės už juos klausimus, tai atsispindi ir „Šnekučio“ teatro spektaklyje. Sudėtingas pokario laikotarpis, trėmimai bei vadovauti pradėjusio „buožių“ nekenčiančio veikėjo veiksmai išprovokavo nusikaltimą, už kurį 15 metų bausmę gavo tikrojo kaltininko pusbrolis. Žmogų nužudęs Adomas kreipiasi į policininką, kad tas paaiškintų, ar būtų už tai nuteistas, jeigu po daugelio metų prisipažintų. Jį pateisinti bando kaltę prisiėmęs ir bausmę atlikęs giminaitis, o teisėsaugos atstovas neranda atsakymo.
„Lietuvybės lopšys“ viloje „Alkas“
Ketvirtasis spektaklis, kaip vėliau kalbėta aptarime, pasižymėjo itin gerai parinkta natūralia scenografija. Vieta, kurioje parodyta drama apie kunigą švietėją Joną Katelę „Lietuvybės lopšys“, ypatinga – tai Birutės ir Jono Baltakių sodyba, kitaip vadinama vila „Alkas“. Namas, šalia kurio įsikūrė improvizuota scena bei žiūrovai, pelnytai galėtų vadintis etnografiniu statiniu. Sodybos šeimininkai visus vaišino troškiniu, sudarė galimybes pailsėti, pasivaišinti. Beje, čia yra akmenimis įrėmintas basoms kojoms skirtas takas, kuriame pasivaikščioti susigundė spektaklio žiūrovų vaikai. Teatrų festivalis „Jonvabalis“ šioje sodyboje svečiuojasi jau nebe pirmą kartą – pasak sodybos šeimininko Jono Baltakio, gal tik vienais metais jie teatralų negalėjo priimti, o kitus kartus mielai užleisdavo savo vilos erdvę kūrėjams. Šįkart viloje „Alkas“ vaidino Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio mėgėjų teatras „Stebulė“, režisierė – Vita Vadoklytė. Rimtas, pagrįstas kunigo biografijos faktais vaidinimas, ypatinga aktorių apranga nepaliko abejingų. Šioje sodyboje pasirodė ir Rokiškio kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Saltare la Lavanda“ (vadovė Kristiana Kemundrytė). Po šio spektaklio buvo vaišinamasi būtent šiam festivaliui iškeptu tortu, užkandžiais, vyko spektaklių aptarimas, diskusijos.
Viduramžiškas ugnies spektaklis bei istoriniai šokiai sukvietė minią žiūrovų
Vėliau istoriniai šokiai bei minėtas kolektyvas persikėlė į aikštelę Bajorų kaime, prie parduotuvės „Bajorų žuvis“. Ten pat vyko Viduramžiai LT komandos ugnies šou spektaklis „Inferno“. Tai keturių fakyrų programa pagal emocingą instrumentinę muziką. Ši programa pristatoma kaip kova tarp gėrio ir blogio – tai istorija apie amžiną meilę, pasakojama ugnies šokiais. Šokėjai dėvi venecijietiškas kaukes ir prabangius kostiumus, sukurtus specialiai šiam spektakliui. Dažnam žiūrovui kilo minčių, ar nuo žongliravimo ugnies fakelais neužsidegs atlikėjų drabužiai.
Antroji festivalio diena
Antrąją festivalio dieną, birželio 19 d., - taip pat keturi spektakliai. Visi jie vyko Bajoruose, tik skirtingose vietose. Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose mėgėjų teatras „Šnekutis“ (režisierė N. Čirūnienė) pristatė vaidinimą apie kunigą Antaną Vienažindį „Linksminkimos“. Šalia to paties kultūros centro padalinio pastato pasirodė ir biržiečiai – Biržų kultūros centro Papilio skyriaus mėgėjų teatras „Vaidintojų atžalynas“ atvyko su spektakliu pagal Linos Matuliauskienės eilėraščius „Viruso pasiutpolkė“. Spektaklį pastatė režisierė Vita Vorienė.
Onutės ir Vytauto Saulių kieme – Hanos Šumilaitės režisuotas spektaklis, komedija pagal Rapajel Aristavi pjesę „Pirma jie mirė – po to – apsivedė“. Kaip tik tuo metu, kai buvo ruošiamasi vaidinti šią komediją, vėjas atplukdė lietaus debesis. Jie neišbaidė nei aktorių, nei žiūrovų. Pastarieji išsitraukė lietsargius, o aktoriai įsikraustė į sodybos pavėsinę, kuri atitiko visus spektaklio poreikius. Žiūrovai tiek įsitraukė į spektaklio veiksmą, kad kartais nepastebėdavo per nugarą teškenančio lietaus. Po to sekė ir vėl vietinių bajoriškių spektaklis, sukurtas pagal Daivą Čepauskaitę, pavadinimu „Pabezdėk po jazminais“. Šis spektaklis – ypatingas, nes suvaidintas 50-tą kartą. Pakeista spektaklio vieta – vietoje Čirūnų pievos, kur buvo suplanuotas pasirodymas, visi persikraustė į Bajorų kultūros centrą (tiksliau, Rokiškio kultūros centro Priemiesčio padalinį). Šio spektaklio veiksmas vyksta lifte. Spektaklio statytojai – Nijolė Čirūnienė, Dalia Ziemelienė, Ramūnas Traškinas, Nadiežda ir Sergejus Ivanovai. Tai lėlių teatro „ČIZ" komanda, kuri yra laikoma spektaklio režisieriais. Po spektaklių - aptarimas. Festivalis užbaigtas šaltibarščių fiesta, kur buvo galima paragauti septynių skonių šaltibarščių. Na, o į Havajus išsiruošusios ponios, pailsėjusios ir prisibendravusios, gavo grįžti namo...
Neišvyko tuščiomis rankomis bei širdimis
Visi kolektyvai apdovanoti padėkomis bei UAB „Bajorų žuvies“, UAB ,,Rokvesta“, Juozapavos bityno, Bajorų klubo „Vidurdienio damos“ ir M. Karpavičiaus gėlių ūkio dovanomis, ypatingu proginiu „havajietišku“ ananasu, įteiktos festivalio statulėlės, kurias taip pat sukūrė medžio drožėjas Vidmantas Zakarka. Kolektyvai bei jų bendraminčiai taip pat apsikeitė draugiškomis dovanėlėmis, patirtimi bei įspūdžiais.
Projekto pagrindinės organizatorės – keturios moterys: Bajorų kaimo bendruomenės pirmininkė Inga Belovienė, projekto vadovė Nadežda Ivanova, režisierė Nijolė Čirūnienė, kultūros centro Priemiesčio padalinio Bajoruose koordinatorė - organizatorė Dalia Ziemelienė. Prie projektinio renginio organizavimo veiklų prisidėjo Bajorų kaimo bendruomenės narių šeimos, kurios padėjo įgyvendinti projekto tikslus ir organizatorių sumanymus. „Vienybėje – jėga!“ – paskelbė festivalio šūkį projekto vadovė. Pasidalindama paskutiniais įspūdžiais apie festivalį, projekto vadovė Nadežda Ivanova sakė nejaučianti nusivylimo permainingu oru, nes teatras – tai gyvenimas, o gyvenime būna visko: ir liūdesio, ir džiaugsmo, ir nusivylimo, ir netikėtumų....