Obelių krašto laisvės kovotojų atminimą pagerbti epidemija nesukliudė (video) (0)

Balandžio 11-ąją sukako 70 metų nuo tragedijos Strazdų kaime: 1951 m. čia žuvo vienas garsiausių Rokiškio krašto partizanų vadų Balys Vaičėnas-Liubartas, Pavasaris, Lordas bei jo bendražygiai, Lokio rinktinės štabo pareigūnai. Net epidemija ir karantinas, kurio metu draudžiami masiniai renginiai, nesutrukdė paminėti Antazavės šilo, Obelių šilo, bendro su Latvijos laisvės kovotojais junginio „Jutis“ vado B. Vaičėno ir jo bendražygių žūties datą. Renginiai persikėlė į virtualią erdvę. Jų sumanytojai: Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose istorikai Valius Kazlauskas ir Ema Valentaitė.

Yra kuo didžiuotis
Obelių krašto laisvės kovotojų atminimas yra įamžintas ganėtinai išsamiai. Didžiausi nuopelnai, be abejonės, čia priklauso Rokiškio krašto garbės piliečiui muziejininkui Andriui Dručkui. Jis ir pats dalyvavo laisvės kovose, buvo B. Vaičėno ir jo kovos draugų bendražygis. Būtent jam B. Vaičėnas davė svarbiausią gyvenimo užduotį: laisvės kovoms skirti ne gyvybę, o gyvenimą. Būtent A. Dručkaus išsaugotas ir slėptas B. Vaičėno archyvas yra prieinamas šių dienų istorikams, muziejininkams, patriotams.
Laisvės kovos Rokiškio rajone apskritai, ir Obelių krašte buvo ilgos. Paženklintos ir sėkmės istorijomis, ir didžiuliais praradimais. Mūsų kraštas Lietuvai davė tokius laisvės kovotojus, kaip Streikų šeima, B. Vaičėnas, Dručkų, Bulovų šeimos. Nederėtų pamiršti ir to, kad iš aštuonių Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarų du buvo mūsų krašto žmonės – Leonardas Grigonis-Užpalis ir Vytautas Gužas-Kardas. Taip pat mūsų krašte nuo suėmimo slapstėsi ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas su šeima.
B. Vaičėno žygiai neatsiejami nuo šio krašto laisvės kovų didžiųjų pergalių: jis dalyvavo ir Antazavės šilo mūšyje – vienose didžiausių laisvės kovotojų kautynių su NKVD. B. Vaičėno sėkmės istorija tapo Obelių šilo mūšis. 1945 m. liepos 13 d. Obelių šile įkurta laisvės kovotojų stovykla buvo užpulta NKVD ir jiems talkinusių Antazavės stribų. Užpuolikai ne kartą atakavo partizanus, tačiau šie ne tik sugebėjo puolimą atmušti, bet ir nepatyrę nuostolių atsitraukti. Obelių šilo mūšis ženklino pirmojo laisvės kovų etapo, kai partizanai kovojo dideliais būriais, pabaigą. „Mes laimėjom trumpą mūšį, bet dar nenugalėjome sunkios vergijos, mus žiauriai slegiančios“, – taip savo dienoraštyje rašė B. Vaičėnas.

Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės: Alfredas Garnelis-Čigonas ir Vytautas Dručkus-Šernas. Antroje eilėje iš kairės: Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Liubartas, Edvardas Garnelis-Šarkis, Vladas Krasauskas-Kukutis.

Partizanų būriai skirstėsi į mažesnius, tęsdami sunkią kovą su priešu. Šioje kovoje jėgas vienijo ne tik lietuviai. B. Vaičėnas bendradarbiavo su Zarasų krašte kovojusiu Mykolo Kazano (sentikio, Lietuvos kariuomenės savanorio) vadovaujamu būriu. Jėgas prieš bendrą priešą lietuviai vienijo ir su latviais. 1947-1948 m. B. Vaičėnas buvo bendro lietuvių-latvių junginio „Jutis“ vadu. Jo atmintis nepamiršta: ją liudija Subatėje ir Červonkoje (Latvija) žuvusių abiejų tautų laisvės kovotojų atminimui skirti balti kryžiai.

Strazdų kaimo tragedija
B. Vaičėno, Andriaus Dručkaus pusbrolio Vytauto ir kitų 7 partizanų kova baigėsi 1951 m. balandžio 11-ąją Strazdų kaime. Dėl išdavystės sodyba, kurioje jie buvo, buvo apsupta. Po atkaklios kovos laisvės kovotojai žuvo. Okupantai nepagailėjo ir sodybos šeimininkų. Sušaudyti buvo sodybos šeimininkas Juozas Čibiras, Marcelė Čibirienė, Paulina Čibirienė ir Teofilė Tijūnėlienė.
Partizanų atminimą išsaugojęs A. Dručkus savo prisiminimuose apie B. Vaičėną ne kartą akcentavo ne tik jo ryžtą, atsidavimą laisvės kovoms, bet ir žmogiškumą, atjautą, jo rūpestį, kad nenukentėtų nekalti žmonės.

Prisiminimai – virtualiai
Atminti šiuos laisvės kovotojus pakvietė Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose. Jo darbuotojai apgailestavo, kad dėl karantino neįmanoma surengti gyvą partizanų atminimo renginį. Todėl, kaip ir daugelis šiandienių renginių, jis perkeltas į virtualią erdvę.
Specialiai šiai progai Laisvės kovų istorijos muziejus kartu su „Rokiškio Sirena“ parengė daugiau nei 20 min. trukmės vaizdo siužetą. Jame užfiksuota, kaip garbės salve Obelių kapinėse, prie paminklo laisvės kovotojams – Švč. Mergelės Marijos statulos – žuvusių partizanų atminimą pagerbė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai. Gėles padėjo ir atminimo žvakę uždegė jaunųjų šaulių atstovai. Partizanų kovų istoriją priminė muziejininkė Ema Valentaitė. Apie laisvės kovų reikšmę, apie tai, kas lėmė drąsą priešintis, kalbėjo Obelių parapijos klebonas Laimonas Nedveckas. Siužete – ir unikalūs archyviniai kadrai, kuriuose apie B. Vaičėną ir jo bendražygius pasakojo A. Dručkus.
Taip pat apie laisvės kovų istoriją, B. Vaičėno ir Lokio rinktinės indėlį, apie tragišką šių kovotojų žūtį virtualioje paskaitoje pasakojo Laimonas Abarius.